Laikas nuo laiko girdime kai kurių miško savininkų pasamprotavimus, esą miškas yra gyvas organizmas ir tegul tik auga pats, o mes nesikiškime, netrukdykime. Tegul sensta sau, augina vertę pats.

Dabar įsivaizduokime, kad tą patį pasakytume apie savo vaikus. Tegul auga patys, o mes nesikiškime, netrukdykime…

Juk suprantame, kad nuo mažų dienų savarankiškai paleidus juos į gyvenimą turbūt nieko gero nepešime. Taip ir su mišku – neprižiūrint, nediegiant pagarbos aplinkai, nesilaikant tam tikrų taisyklių ar tiesiog įstatymų, laiku nepasirūpinant sveikata ir saugumu neužaugs nei geras žmogus, nei geras miškas.

Tad natūralų augimą palikime rezervatams – jie tam ir sukurti. Tuo metu beveik pusė Lietuvoje augančių miškų priklauso privatiems miško savininkams. Norėdami pasirūpinti savo miškais, jie turi tam skirti kryptingų pastangų.

Kokybiška miško priežiūra apima daug sričių, o didžioji dauguma savininkų, suprantama, juk nėra specialius mokslus baigę miškininkai, tad šiame tekste apibendrinkime bazinius dalykus, kuriuos turi žinoti tiek naujai iškepti, tiek labiau patyrę privatūs miškų savininkai. O galbūt kartais tiesiog jais nespėjama pasidomėti ar net neteko girdėti, tad bus pravartu atnaujinti žinias.

Svarbu žinoti, kad ūkininkaudami savo miškuose arba kaip tik jų neprižiūrėdami savininkai gali padaryti ir tokių klaidų, už kurias būtų baudžiami. Todėl prieš vykdant bet kokią veiklą rekomenduotina pasikonsultuoti su specialistais ir išvengti galimų nusižengimų.

Kokios privataus miško savininko pareigos?

Visi galimi ar būtini miško savininko veiksmai, taip pat informacija apie miško valdą nurodoma kvalifikuotų miškininkų parengtuose vidinės miškotvarkos projektuose. Privačių miškų savininkai ūkininkauja vadovaudamiesi šiais dokumentais, kurie yra lyg vadovėlis, pasakantis, ką ir kada reikia padaryti.

Svarbiausias miško savininko pareigas galima apibrėžti taip:

• Laikytis privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – šiame projekte detaliai nurodomi visi miško ruošos darbai dešimties metų periodui.
• Saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui ir aplinkai.
• Laikytis miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, pačiam įgyvendinti profilaktines priešgaisrines priemones.
• Laikytis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų.
• Mišką atsodinti ne vėliau kaip per 3 metus po jo iškirtimo.
• Žuvusius želdinius ir žėlinius atkurti ne vėliau kaip per 2 metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo.
• Atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus taip, kad būtų mažiausias neigiamas poveikis aplinkai, išsaugant dirvožemio našumą ir biologinę įvairovę.
• Užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą.
• Netrukdyti žmonėms laisvai lankytis privačiuose miškuose, išskyrus įstatymais nustatytus ribojimo atvejus.

Daugiau naudingos informacijos galima rasti svetainėje www.e-tar.lt, pasirinkus peržiūrėti „Lietuvos Respublikos miškų įstatymą“ ir „Lietuvos respublikos gyvūnijos įstatymą“ bei susijusius Aplinkos ministro įsakymus. Ypač didelį dėmesį reikėtų skirti teisės aktams, kuriuose apibrėžiamas miško naudojimas saugomose teritorijose. Arba visuomet galima pasikonsultuoti su specialistais.

Kaip darniai miškininkauti savo miške?

Darnaus miškų ūkio principai buvo suformuoti prieš tris dešimtis metų Suomijoje, specialios konferencijos metu. Sutariama, kad darnus miškininkavimas šiais laikais reiškia tokią veiklą, kai miško ištekliai tausojami, naudojami racionaliai, medienos kasmet gali būti iškertama ne daugiau, negu jos priauga, taip pat išsaugojama miškų biologinė įvairovė ir drauge patenkinami žmonių poilsio gamtoje poreikiai.

Norint įrodyti darnaus miškininkavimo principų taikymą, galima savo mišką sertifikuoti.

Sėkmingo ūkininkavimo savo miške pavyzdžiai:

• Saugoti nuo kenkėjų: kaip ir visame regione, Lietuvoje vis dažniau pasitaiko stiprūs, medžius išvartantys vėjai. Šviežiai išvartyti medžiai traukia miško kenkėjus, o susidarius kenkėjų židiniams galima dar didesnė žala visam miškui, todėl reikia laiku pasirūpinti miško priežiūra.

• Prižiūrėti atkūrimą: iškirtus mišką būtina tinkamai pasirūpinti jaunuolynais ne tik juos pasodinus ne vėliau kaip per 3 metus, bet ir po to. Pasodintą mišką būtina prižiūrėti ir ugdyti iki pat medyno brandos, kitaip visas miško atkūrimo darbas gali nueiti perniek ir savininkas patirs tiek finansinių, tiek laiko nuostolių.

• Išmanyti auginimo ciklus: miškas auga cikliškai, todėl jauną mišką reikia formuoti, kad ateityje gautume norimų rūšių medynus; pusamžiuose miškuose reikia vykdyti einamuosius kirtimus, kad šie medynai priaugintų daugiau norimos medienos; subrendusius miškus reikia laiku ir pagal reikalavimus kirsti, kad jie nesunyktų.

Daugiau apie miško kirtimo ir atsodinimo procesus pratęsime kituose mūsų straipsniuose, tad kviečiame sekti mus socialiniame tinkle „Facebook“ ir laiku gauti visą aktualią informaciją.