Šis klausimas nuolat aktualus ūkinės paskirties miškų savininkams, tačiau daugiau ar mažiau jis domina gerokai platesnę auditoriją. Tarkime, perkantiems malkas taip pat smalsu, kodėl jų kaina nėra nusistovėjusi ir kasmet gali tekti išgirsti vis kitokią prašomą sumą. O taip yra todėl, kad bet kurios paskirties medienos kainą lemia iš tiesų visa puokštė įvairiausių veiksnių, kuriuos ir apžvelgsime tekste toliau.

Globalūs faktoriai

Pradėkime nuo to, kad mediena yra visame pasaulyje plačiai naudojama ir dėl to nuolatinę paklausą išsauganti žaliava. Tačiau tai taip pat reiškia, kad išaugęs medienos poreikis viename pasaulio krašte gali padaryti įtaką kainoms regionuose už tūkstančių kilometrų.

O paklausą gali lemti įvairūs ekonominiai veiksniai – pavyzdžiui, statybų pramonės tendencijos ir plėtra, baldų pramonės situacija ar net paprasčiausios vartojimo mados. Taip pat poveikį kainoms turi ir tiekimo situacija – medienos tiekėjų galimybės patenkinti rinkos poreikius.

Ne vieną globalios ekonominės situacijos poveikio medienos kainoms pavyzdį matėme per pastaruosius kelerius metus. Štai 2021 metais medienos kainos buvo pasiekusios tuometinio penkmečio aukštumas, nors prieš tai buvo fiksuojamas didelis nuosmukis, kurį sukėlė pirmoji pandemijos banga ir dėl to susiformavęs didelis neapibrėžtumas viso pasaulio finansų rinkose. Tai lėmė iš esmės visų svarbiausių žaliavų – medienos, naftos, metalų – kainų nuosmukį.

Tačiau valstybėms sėkmingai dorojantis su pandemijos iššūkiais ekonominės perspektyvos gerėjo ir tiek medienos, tiek kitų žaliavų kaina sparčiai kopė aukštyn. Jos augimą nemenka apimtimi paskatino ir karantinų metu smarkiai pakilusi prekyba baldais.

Vėlgi, 2022 metais prasidėjęs karas Ukrainoje lėmė naują neapibrėžtumo ekonomikoje ruožą ir kiek užsilaikiusi aukštumose medienos kaina ėmė smukti. Besibaigiant 2022 metams Valstybinių miškų urėdija pranešė, jog medienos kainos mūsų šalyje vidutiniškai krito 10 proc. Vis dėlto tuomet kainos stabilizavosi, tad jos ir toliau išliko gana aukštame lygyje vertinant ilguoju periodu.

Net ir tokie ekonominiai faktoriai, kaip infliacijos lygis, palūkanų normos, valiutų kursų svyravimai ir pan. gali turėti poveikį globalioms medienos kainoms ir savo ruožtu – taip pat ir kainoms Lietuvoje.

Įvairūs tiekimo apribojimai taip pat turi poveikį. Jeigu nemažą pasaulinės paklausos dalį užtikrinanti šalis ar kelios valstybės vienu metu nuspręstų uždrausti arba smarkiai apriboti eksportą, tokio sprendimo poveikis netrukus taip pat pasijaustų globaliai.

Lokalūs faktoriai

Žvelgiant lokaliai, medienos kainų dinamika paskirose valstybėse taip pat priklauso nuo jose veikiančios medienos pramonės apimčių bei konkurencijos. Jei dirba daug perdirbimo įmonių ir jos veikia sėkmingai, tuomet žaliavos paklausa gali nuosekliai augti, o kartu ir didėti jos kaina.

Štai Lietuvoje vertinama, kad pastaraisiais metais pardavę savo miškus ar medieną savininkai uždirbo gerus pelnus, nes kaina laikėsi istoriškai aukštame lygyje. Tai lėmė aukšta įvairių medienos produktų paklausa.

Medienos kainą taip pat iš dalies gali lemti ir vietinis reglamentavimas. Pavyzdžiui, griežtas valstybės reguliavimas (kirtimų apribojimai, pertekliniai reikalavimai miškų augintojams ir pan.) gali apsunkinti medienos pasiūlos formavimą ir taip padidinti jos kainą. Arba šalies mastu priimtas sprendimas skatinti šildymui naudoti biokurą gali sukelti atitinkamos medienos žaliavos poreikį, o kartu ir kainą, jeigu tiekėjai nespėja iš paskos pasiūlyti reikiamus kiekius žaliavos.

Dar vienas faktorius – sezoniniai kainos svyravimai. Statybų pramonė tradiciškai aktyvesnė šiltuoju metų laiku, o šaltuoju metu išauga malkinės medienos poreikis. Tačiau šie svyravimai yra trumpalaikiai ir paprastai daro mažesnę įtaką kainai.

Ką ir kaip apsimoka auginti

Medienos kainą taip pat lemia ir jos kokybė bei rūšis. Pavyzdžiui, Lietuvos miškai šiuo požiūriu yra ganėtinai vertingi, nes mūsų šalyje gausiai auga įvairių rūšių medžiai, tad galima pasiūlyti žaliavos įvairiems poreikiams. Kiekviena rūšis turi savo unikalias savybes, tad ir jų vertė skirsis.

Viena rūšis bus labiau pageidaujama statybų sektoriuje, kita – baldų pramonėje, o retos ar egzotinės, prabangos prekėms gaminti naudojamos rūšys turi atskirą kainodarą dėl ribotos pasiūlos. Pavyzdžiui, kietoji mediena (ąžuolas) dėl savo savybių paprastai yra vertinama labiau nei minkštoji (pušis). Kaina taip pat skirsis dėl skirtingos medienos kokybės – brangiau bus vertinama lygi, mazgų ir kitų defektų neturinti žaliava.

Be to, medienos kainą gali pakelti ir miško savininko turimi sertifikatai, patogi prieiga prie miško ir pan. detalės.

Tad akivaizdu, kad medienos kainą gali lemti daugybė veiksnių. Norint tiksliai prognozuoti, kaip kaina keisis ateityje, būtina kryptingai šviestis ir sekti susijusią informaciją žiniasklaidoje ar specializuotuose šaltiniuose. Tik taip galima nustatyti, kada ateis geriausias metas realizuoti savo turimą medieną.

Taip pat galima pasikonsultuoti su specialistais, kurie išmano kainų pokyčių niuansus ir, žinoma, nuolat seka aktualią informaciją bei gali ja pasidalinti su miškų savininkais.

Sekite aktualijas socialiniame tinkle „Facebook“.