Privati miško nuosavybė ne tik suteikia daugybę malonių akimirkų mėgaujantis gamta, tačiau ir užtraukia įsipareigojimų atsakingai valdyti gamtos išteklius. Štai Lietuvoje miško naudojimo taisykles ir kontrolę apibrėžia kone keturios dešimtys įstatymų ir teisės aktų, dar didesnė dalis jų susiję netiesiogiai. Kokia informacija yra svarbiausia ir ką būtina žinoti?

Pagrindinis teisės aktas

Pagrindinis teisės aktas, kuris apibrėžia miškininkystę mūsų šalyje, yra nuo 1995 metų su įvairiais pataisymais galiojantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Šio įstatymo paskirtis – „reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms“.

Įstatymas yra išties plačios aprėpties ir juo nustatoma didžioji dauguma taisyklių, kurias privalu žinoti ūkininkaujant miškuose ar valdant miško žemės sklypą. Jis apima nuo kirtimų reguliavimų ar miškuose taikomų gamtotvarkos priemonių iki sąvokų apibrėžimo ar nuosavybės teisių reglamentavimo.

Laikui bėgant įstatymas buvo ne sykį atnaujinamas, derinamas su Europos Sąjungos teisės aktais ar papildytas poįstatyminiais aktais. Jo 2024 metų kovo pradžioje galiojusią redakciją galima rasti paspaudus čia.

Pokyčiai šiame įstatyme numatomi ir šiemet. Štai Aplinkos ministerijos svetainėje internete informuojama, kad 2024 m. Seimo pavasario sesijoje bus teikiami nauji Miškų įstatymo pakeitimai, rengiami atsižvelgiant į svarbiausius Nacionalinio miškų susitarimo proceso rezultatus – NMS viziją ir pasiektus susitarimus šešiose temose, taip pat siūlant sprendimus dėl geresnės gamtosaugos ir racionalaus miško naudojimo subalansavimo.

Anot ministerijos, tam pirmiausia siūloma pertvarkyti esamą miškų grupių sistemą, ją geriau pritaikant biologinės įvairovės apsaugai, klimato kaitos iššūkių valdymui ir platesniam visuomenės poreikių, susijusių su miškais, tenkinimui.

Numatoma sudaryti sąlygas, kad būtų greičiau, paprasčiau planuoti ir vykdyti veiklą miškuose, ji būtų kuo įvairesnė. Siūlomos priemonės spartesnei miškų plėtrai, geresnei miško genetinių išteklių apsaugai ir atkuriamų miškų kokybei. Planuojama atsisakyti pridėtinės vertės nekuriančio teisinio reguliavimo, tobulinti miško kirtimų sistemą ir optimizuoti procedūras, išlaikant dėmesį aplinkosauginiams ir darbų saugos reikalavimams.

Be to, numatoma pertvarkyti bendrųjų miško reikmių finansavimo sistemą, be kita ko numatant ir kompensacijas miško savininkams už veiklos apribojimus ne saugomose teritorijose.

Dėmesys 9-ajam straipsniui

Miškų savininkams šiame įstatyme svarbu atkreipti deramą dėmesį į 9 straipsnį, kuriame apibrėžiamos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigos. Čia apibrėžti svarbiausi miško savininko įsipareigojimai ir jam taikomos prievolės.

Nustatoma, kaip miškai turi būti tvarkomi, kad mediena ir kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta periodinė pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto. Taip pat nustatomos miško saugojimo nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių taisyklės, miško atkūrimo nuostatos, racionalaus ūkininkavimo miške reikalavimai.

Be to, nustatomi draudimai ar apribojimai ir įpareigojimas laikytis privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų. Taip pat deklaruoti ir miškotvarkos projekto rengimo reikalavimai.

Žinoma, greta pareigų, nustatomos ir miško savininkų teisės. Įdėmiai išstudijavus šį įstatymo straipsnį liks mažiau galvos sukimo ir dėl norimos miške įrengti bei prižiūrėti infrastruktūros klausimų.

Ekologijos vaidmuo

Akivaizdu, kad mūsų šalies teisės aktai dažnai apima tarptautines gaires ir reglamentus, kuriais siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, apsaugoti nykstančias rūšis ir išlaikyti ekologinę pusiausvyrą (pavyzdžiui, „Natura 2000“ teritorijos ir pan.). Atitiktis užtikrina, kad miškų valdymo praktika būtų ekologiškai tvari ir prisidėtų prie ilgalaikių apsaugos tikslų.

Taip pat Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, pripažindama, kad Žemės klimato kaita ir jos neigiamos pasekmės yra bendras visos žmonijos rūpestis. Tai reiškia, kad mūsų šalis įsipareigojusi stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką, mažinti poveikį ekosistemoms ir taikyti tam reikalingus teisės aktus. Tai gerokai ilgesnis, bet nuoseklus procesas, o su konvencija galima susipažinti paspaudus čia.

Kur ieškoti informacijos?

Visus privačių miškų savininkams aktualius teisės aktus galite rasti vienoje vietoje – Valstybinės miškų tarnybos svetainės internete specialiame polapyje.

Į daugybę kasdienių klausimų atsakymų galima rasti ir Aplinkos ministerijos dažnai užduodamų klausimų skiltyje.

Teisės aktų besilaikantys miškų savininkai prisideda prie tvaraus jų valdymo, aplinkos tausojimo, ekosistemų ir bendruomenių gerovės. Jeigu susidoroti su visa šia informacijos gausa atrodo per sudėtinga ar tam nuolatos trūksta laiko, rekomenduotinos miškininkystės specialistų konsultacijos ir paslaugos.

Sekite mus socialiniame tinkle „Facebook“.