Miškų augintojai Europoje atlieka itin svarbų vaidmenį. Jiems tenka ne tik esminių viso žemyno natūralių ekosistemų puoselėtojų vaidmuo, bet ir svarus indėlis į ekonomiką. Miškai užtikrina platų prekių ir paslaugų asortimentą – nuo pačių įvairiausių medienos gaminių iki anglies junginių pašalinimo iš atmosferos ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Augant tiek medienos produktų paklausai, tiek ir miško ekosistemų svarbai planetos gyvenime, būtina siekti didesnio miškininkystės efektyvumo. Taip pat ir Lietuvoje. Tad kaip to siekti?

Tvari miškininkystė

Miškas, ypač Lietuvoje, neturinčioje kitų strateginių gamtinių energetinių resursų, yra itin svarbus ūkininkavimo objektas. Vienu iš kertinių ūkininkavimo efektyvumo didinimo aspektų yra tvari miškininkystė – visaapimantis požiūris, kuriuo subalansuojami ekologiniai, ekonominiai ir socialiniai miško auginimo kriterijai. Tai reiškia, kad nuosekliai užtikrinama tiek ilgaamžė miško sveikata bei gyvybingumas, tiek ir visapusiška nauda visuomenei bei miškų savininkams.

Europos šalys šioje srityje jau padariusios nemenką pažangą, įgyvendindamos tokius tvarios miškotvarkos principus:

• Bioįvairovės išsaugojimas. Mūsų šalies miškuose auga didžioji dalis ekosistemų ir rūšių įvairovės. Tvari miškininkystė apima šios biologinės įvairovės išsaugojimą ir didinimą, skatinant jų natūralų atsinaujinimą ir palaikant konkrečioms vietoms būdingas ekosistemas.
• Sertifikavimo sistemos. Daugelis miškų gali būti sertifikuojami pagal įvairias sistemas. Šie sertifikatai užtikrina tvarią praktiką ir skaidrumą tiekimo grandinėje, be to, yra svarus konkurencinis pranašumas ūkininkaujant. Daugiau apie tai rašome čia.
• Priežiūra ir vertinimas. Reguliarus miškų inventorizavimas ir ekologinių rodiklių stebėjimas padeda suprasti jų būklę, sekti pokyčius valdomuose miškuose ir atitinkamai pritaikyti ūkininkavimo veiksmus.

Technologijos ir inovacijos

Kaip ir daugybėje kitų sričių, efektyvumo miškininkystėje didinimas neišvengiamas be pažangių technologijų ir inovacijų. Kai kurios iš jų jau sėkmingai taikomos Europos valstybėse ir užtikrina rezultatus.

Vienas iš tokių pavyzdžių yra ryšio sistemų technologijos. Geografinė informacinė sistema (GIS), nuotolinis stebėjimas ir globali padėties nustatymo sistema (GPS) – išmaniaisiais telefonais besinaudojantiems pažįstamos technologijos. O miškų savininkams jos gali padėti optimizuoti miškų kirtimą, sekti kenkėjų ir ligų plitimą bei efektyviau planuoti miško kelių priežiūrą.

Kita sritis – procesų automatizavimas. Europoje populiarėja robotizuotų ir autonomiškai veikiančių mašinų naudojimas medžių sodinimui, kirtimui ir miškų inventorizavimui. Šie įrenginiai gali sumažinti darbo sąnaudas ir pagerinti veiksmų tikslumą. Vis dažniau įvairiems procesams pasitelkiami ir dronai – jie leidžia greitai ir nebrangiai stebėti miškus, rasti problemines vietas ir nuotoliniu būdu suteikia vertingos informacijos reikalingų sprendimų priėmimui.

„Sunkioji artilerija“, tačiau neišvengiama ateitis – didieji duomenys ir dirbtinio intelekto pasitelkimas. Šių technologijų ir jų produktų užtikrinama sparti ir kokybiška analizė padeda numatyti miškų augimą, optimizuoti išteklių paskirstymą ir užtikrinti aukščiau minėtos tvarios miškininkystės praktikas.

Miškų priežiūra ir atkūrimas

Apžvelgėme šiuolaikines technologijas, tačiau labai svarbu nepamiršti ir tai, kas Lietuvos miškininkams žinoma šimtmečiais. Efektyvi miškininkystė neįsivaizduojama be kokybiškos miškų priežiūros ir savalaikių veiksmų juos atkuriant. Apie tai daug rašome ir rašysime, o jau dabar galite rasti daug praktinės informacijos čia ir čia.

Atminkime – miškai yra visų mūsų turtas, todėl šio turto puoselėjimu suinteresuoti yra visi: savininkai, poilsio akimirkomis besimėgaujantieji, gamtos gėrybių ieškotojai ar mąstantieji apie globalius ekologinius tikslus. Dar svarbesnį vaidmenį miškai atliks augant klimato kaitos poveikiui planetai.

Klimato kaitos iššūkiai

Klimato kaita kelia didelį iššūkį ne tik gyventojams, bet ir patiems miškams. Kylant temperatūrai, keičiantis kritulių normoms ir dažnėjant ekstremaliems oro reiškiniams auga pavojus ne tik žmonijai, bet ir poveikis miškams. Todėl jų savininkų vaidmuo čia tik išauga.

Miškai veikia kaip klimato vėsintojai, sugerdami milžiniškus kiekius anglies dvideginio. Tačiau norint prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų, gali prireikti didinti medžių rūšių įvairovę, kad būtų padidintas jų atsparumas ir sumažintas pažeidžiamumas kenkėjams bei ligoms.

Be to, tvarus miško biomasės naudojimas energijos gamybai gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir paspartinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo.

Švietimas ir plėtra

Miškininkystės efektyvumą neabejotinai didins išsilavinę ir technologijas gerai įvaldę specialistai. Tad miškų savininkų investicijos į švietimą ir gebėjimų auginimą taip pat gali duoti ilgalaikės naudos.

To galima pasiekti per mokymo ir švietimo programas miškininkams, taip pat – ir privačių miškų savininkams bei kitoms suinteresuotoms šalims. Supratimas apie tvarią miškų valdymo praktiką, miškininkystės efektyvumo auginimą ir pažangių technologijų įvaldymą padės užtikrinti geriausias ūkininkavimo miškuose praktikas.

Tad efektyvi miškininkystė yra daugialypis tikslas, apimantis tvaraus valdymo, modernių technologijų, fizinio miškų atkūrimo įvaldymą, taip pat ir prisitaikymo prie klimato kaitos ir švietimo aspektus. Siekdami geriausių rezultatų miškų savininkai gali užsitikrinti ne tik ekonominius tikslus, bet ir ilgalaikę miškų sveikatą, produktyvumą bei vertingą palikimą ateities kartoms.

Sekite mus socialiniame tinkle „Facebook“.