Lietuvoje teisiškai išskiriamos keturios miškų grupės: rezervatiniai (I grupė), specialiosios paskirties (II grupė), apsauginiai (III grupė) ir ūkiniai miškai (IV grupė). Antrosios grupės miškai taip pat skaidomi į du pogrupius: tai ekosistemų apsaugos (IIA) bei rekreaciniai (IIB) miškai. Šį kartą skirkime dėmesio būtent šiems miškams ir panagrinėkime, kuo jie ypatingi bei svarbūs visiems šalies gyventojams.

Kas tai?

Pagal įstatymo apibrėžimą, rekreaciniais miškais vadinami miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Visoje šalyje priskaičiuojama apie 58 tūkst. hektarų rekreacinių miškų, kurie sudaro kiek mažiau nei 3 procentus viso miškų ploto šalyje.

Kadangi tokių miškų nėra daug, visa juose įgyvendinama veikla iš esmės turi vieną tikslą – formuoti ir saugoti rekreacinę miško aplinką. Šių miškų plotai skirti tenkinti visuomenės rekreacines, kultūrines ar edukacines reikmes, sudaryti sąlygas plėtoti poilsio, turizmo, sporto, reabilitacijos, mokymo ar kitą rekreacinę, kultūrinę, pažintinę veiklą gamtoje, kartu mažinant šios veiklos žalingą poveikį aplinkai ir išsaugoti šių miškų stabilumą.

Iš esmės dėl to rekreaciniuose miškuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytų medynų tvarkymą.

Rekreaciniams miško sklypams priskiriami iki 50 ha ploto miško sklypai su rekreacine infrastruktūra ir įranga, skirti tenkinti trumpalaikio poilsio gamtoje, pasivaikščiojimų, sporto ir panašios veiklos visuomenės poreikius.

Ką veikti rekreaciniuose miškuose?

Kaip nesunku suprasti iš pavadinimo, rekreaciniai miškai skirti žmonėms juose lankytis ir mėgautis gamtos ramybe bei grožiu. Tam neretai miškų urėdijos pasirūpina įvairia rekreacine infrastruktūra: laužavietėmis, pavėsinėmis, stalais, suoliukais ir pan. Taip pat kai kurios savivaldybės dalijasi įdomesniais maršrutais, įvairiomis nuorodomis ir kita vertinga informacija, padedančia susiplanuoti išvykas į mišką.

Miško parkai ar miestų miškai pasižymi ir tuo, kad juose tenkinamos ne tik visuomenės rekreacinės reikmės, bet ir vykdoma kultūrinė, edukacinė ar sporto veikla. Paprastai intensyviai rekreacijai naudojami ne mažesni nei 3 hektarų ploto miškai, turintys atitinkamą veikloms infrastruktūrą: ar stovyklavietę, ar paplūdimį, ar apžvalgos bokštus, ar sporto bei žaidimų aikšteles, jojimo trasas, specializuotą sporto įrangą, žiemą – slidinėjimo takus ir t.t.

Kitaip sakant, intensyvesniems lankytojų srautams sukuriama tinkama aplinka ir papildomi traukos objektai, leidžiantys pilnaverčiai išnaudoti miško suteikiamą prieglobstį.

Kai kuriose savivaldybėse rekreacinių miškų ir galimybių jais pasimėgauti mažiau, tačiau aplink didesnius miestus, pavyzdžiui, Vilnių, jų yra santykinai daug. Dažniau tokie miškai buvo nustatomi ir aplink didesnius, populiaresnius vandens telkinius.

Į tokius miškus atvykę gyventojai gali ne tik pasidžiaugti gražios gamtos apsuptimi, tačiau ir jos gėrybėmis. Štai Vakarų Europos valstybių gyventojų delikatesais laikomų tokių grybų, kaip baravykai ar voveraitės, neretas lietuvis pats prisirenka miškuose. Juose taip pat gausu ir uogų, riešutų. Tereikia žinoti, kur miško gėrybių ieškoti.

Norintiems dažniau ištrūkti pasimėgauti miško aplinka, Valstybinė miškų urėdija (VMU) netgi sukūrė žemėlapį, kuriame galima rasti įrengtus ir prižiūrimus rekreacinius objektus. O jų VMU priskaičiuoja net 1107. Tai – pažintiniai takai, stovyklavietės ir apžvalgos aikštelės. Žemėlapį rasite paspaudę čia.

Svarbu laikytis taisyklių

Žinoma, kaip ir bet kur kitur, rekreaciniuose miškuose privalu nepamiršti ir tam tikrų taisyklių. Pavyzdžiui, nekurti laužų jiems neskirtose vietose, nestatyti automobilių ant miško paklotės, tausoti jau minėtą poilsio infrastruktūrą, nešiukšlinti.

Štai ką dar draudžia lankymosi miške taisyklės:

• kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, kitus augalus ir grybus, ardyti miško paklotę;
• gaudyti, naikinti laukinius gyvūnus, juos gabenti, rinkti kiaušinius, ardyti gyvūnų būstus (olas, dreves, lizdus, skruzdėlynus, inkilus ir pan.);
• gadinti želdinių apsaugos priemones, poilsiaviečių ir kitą rekreacinę įrangą, informacinius (įspėjamuosius) ženklus, kvartalinių linijų stulpus, geodezinius ženklus, riboženklius ar kitus įrenginius;
• paleisti miške šunį be antsnukio (antsnukis nebūtinas, kai šuo vedamas su pavadėliu);
• triukšmauti ar kitaip trikdyti laukinius gyvūnus; trukdyti asmenų, besilankančių miške, poilsį;
• plauti transporto priemones miške; teršti ar šiukšlinti mišką.

Miško didybė ir ramybė jau savaime sukuria puikią rekreacinę aplinką ir gerina emocinę būseną. Tad mėgaukimės poilsiu ir ramybe miškuose atsakingai.