Jeigu turto simboliu galėtume laikyti brangiaisiais akmenimis inkrustuotą karūną, tai Lietuvos miškai gamtos turtų vainike būtų didžiausias deimantas. Tiek ekonominę, tiek socialinę ir ekologinę funkcijas atliekantys mūsų krašto miškai ne veltui yra griežtai prižiūrimi, bet kokia veikla juose reglamentuota, o tam nuo pat šalies nepriklausomybės atgavimo paskirtas ir atskiras įstatymas. Dar daugiau – netolimoje ateityje miškų savininkų vaidmuo Europos Sąjungos (ES) valstybėse gali dar labiau išaugti dėl vienos ypatingos medžių savybės.
Plaučiais vadinami ne veltui
Dažnas esame girdėję, kad miškai yra Žemės plaučiai. Toks vaizdingas posakis iliustratyviai nusako, kokį fizinį poveikį mūsų aplinkai turi medžiai. Ypač jis išryškėja dabartiniame, klimato kaitos amžiuje, kai dalyje valstybių miškų vertė pradedama matuoti ne tik finansine išraiška, bet ir teigiamu poveikiu aplinkai.
Besivystydami miškai iš atmosferos sugeria ir užkonservuoja didelius kiekius anglies dvideginio (CO2) dujų, kurios yra vienas pagrindinių klimato atšilimo skatintojų. Štai Lietuvoje miškai dengia trečdalį šalies teritorijos, todėl jų poveikis aplinkai yra išties ženklus.
CO2 absorbavimas miške vyksta fotosintezės proceso metu, kai saulės energijos ir iš atmosferos paimamo anglies dvideginio pagalba medžiai sintetina organinės anglies junginius, kurie kaupiami gyvoje augalo biomasėje: lapuose, spygliuose, šakose, stiebuose, šaknyse. Medžiui augant, vis daugiau anglies yra „surišama“ organiniuose junginiuose jo biomasėje, o deguonis grąžinamas į atmosferą.
Anglies dvideginio sugėrimas yra tiesiog proporcingas medienos tūrio prieaugiui, tad ir medyno savininko kuriama nauda dvigubėja. Besivystančiame miške anglies dvideginio kaupimas didėja ir kulminaciją pasiekia maždaug 20-60-aisiais metais (priklausomai nuo medžių rūšies). Vėliau procesas apsisuka: medžiai daugiau CO2 išskiria „kvėpuodami“ nei sugeria fotosintezės metu.
Svarbu ir tai, kad iš miško paimtą medieną pavertus įvairiais gaminiais, joje užrakintas anglies dvideginis ten ir lieka, dar ilgesniam laikui užkardant jo patekimą į atmosferą.
Auga svarba Europoje
ES juda ambicingo tikslo link – iki 2050 m. pasiekti nulinį CO2 išmetimo į aplinką lygį. Todėl Europoje klimato kaitos valdymo programoms skiriama vis daugiau dėmesio bei išteklių ir daugėja veiksnių, rodančių, kad miškininkystės sektorius jau netrukus vaidins gerokai didesnį vaidmenį valstybėms ar pavieniams miškų savininkams dalyvaujant bendruose taršos suvaldymo mechanizmuose.
Pavyzdžiui, viena kryptis susijusi su produkcine mediena, kurios platesnis naudojimas statybų sektoriuje leistų smarkiai nurėžti šios pramonės šakos anglies dvideginio išmetimą. O jis Europos Sąjungoje siekia trečdalį viso CO2 rodiklio.
Skaičiuojama, jog taršesnes medžiagas, kaip, pavyzdžiui, cementą, geležį ir aliuminį, bus galima pakeisti mediena, kurios augimo ir paruošimo procese neišskiriama, o kaip tik sugeriama daug CO2.
Be to, intensyviau naudojant medieną skatinamas ir poreikis kruopščiau bei aktyviau atsodinti jaunuolynus bei užsodinti miškais nederlingas, neįdarbintas žemes. Būtent brandos etape miškai užkonservuoja didžiausius kiekius anglies dvideginio. Efektyviausiai ir ilgiausiai CO2 sugeria įvairiarūšiai medynai, kurie ir būdingi bei skatinami auginti Lietuvoje.
Numatyta strategijoje
Jau numatyta, kaip miškai tiesiogiai turi prisidėti prie žemyno žaliojo kurso įgyvendinimo. Naujoje ES miškų strategijoje iki 2030 metų pripažįstamas pagrindinis ir daugiafunkcis miškų vaidmuo bei miškininkų ir visos su mišku susijusios vertės grandinės indėlis siekiant iki 2050 m. sukurti tvarią ir neutralaus poveikio klimatui ekonomiką, taip pat išsaugoti gyvas ir klestinčias kaimo vietoves.
Kovą su klimato kaita reglamentuojančiame ES teisės aktų pakete „Fit for 55“ numatyta, kad kovodamos su klimato kaita valstybės iki 2030 m. turėtų vidutiniškai apie 15 proc. padidinti miškų ir kitos augmenijos absorbuojamą anglies dvideginio kiekį. Pavyzdžiui, nuo 2026 metų ES valstybės turės teisės aktais reglamentuoti naujas taisykles plečiant anglies junginius absorbuojančius elementus: atkuriant pelkes, apželdinant miškus ir stabdant miškų naikinimą.
Kitas pavyzdys: vienas Lietuvoje veikiantis bankas 2023 metais jau paskelbė, kad pradeda teikti specializuotas žaliąsias paskolas miško įveisimui, kurių gavėjai įsipareigos mišką auginti laikantis tvarumo reikalavimų ir pasodinto miško tam tikrą laikotarpį nekirsti.
Vaidmuo anglies kreditų sistemoje
Šiuo metu Europos Sąjungoje plačiausiai taikoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistema, kurioje dalyvauja ES narės kartu su Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinu (konkrečiai – jose didžiausią taršą išskiriančius įrenginius valdantys subjektai).
Šios sistemos tikslas – apmokestinti ir efektyviai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Kiekvienais metais išleidžiamų ATL skaičius yra stabiliai mažinamas. Taip skatinama pereiti prie mažiau taršių procesų.
Apie pusę viso ATL poreikio sunaudoja energetikos sektorius, kitą pusę – metalų, cemento, naftos pramonės sektorius, tačiau taip pat jau įtraukiami kelių, jūrų ir oro transporto, dujų tiekimo ir šilumos sektoriai. Svarstoma, kad anglies kreditų sistemose anksčiau ar vėliau plačia apimtimi atsidurs ir miškininkystės sektorius.
Sekite aktualijas socialiniame tinkle „Facebook“.