Miško vertė dar labiau augs dėl ypatingos medžių savybės

Jeigu turto simboliu galėtume laikyti brangiaisiais akmenimis inkrustuotą karūną, tai Lietuvos miškai gamtos turtų vainike būtų didžiausias deimantas. Tiek ekonominę, tiek socialinę ir ekologinę funkcijas atliekantys mūsų krašto miškai ne veltui yra griežtai prižiūrimi, bet kokia veikla juose reglamentuota, o tam nuo pat šalies nepriklausomybės atgavimo paskirtas ir atskiras įstatymas. Dar daugiau – netolimoje ateityje miškų savininkų vaidmuo Europos Sąjungos (ES) valstybėse gali dar labiau išaugti dėl vienos ypatingos medžių savybės.

Plaučiais vadinami ne veltui

Dažnas esame girdėję, kad miškai yra Žemės plaučiai. Toks vaizdingas posakis iliustratyviai nusako, kokį fizinį poveikį mūsų aplinkai turi medžiai. Ypač jis išryškėja dabartiniame, klimato kaitos amžiuje, kai dalyje valstybių miškų vertė pradedama matuoti ne tik finansine išraiška, bet ir teigiamu poveikiu aplinkai.

Besivystydami miškai iš atmosferos sugeria ir užkonservuoja didelius kiekius anglies dvideginio (CO2) dujų, kurios yra vienas pagrindinių klimato atšilimo skatintojų. Štai Lietuvoje miškai dengia trečdalį šalies teritorijos, todėl jų poveikis aplinkai yra išties ženklus.

CO2 absorbavimas miške vyksta fotosintezės proceso metu, kai saulės energijos ir iš atmosferos paimamo anglies dvideginio pagalba medžiai sintetina organinės anglies junginius, kurie kaupiami gyvoje augalo biomasėje: lapuose, spygliuose, šakose, stiebuose, šaknyse. Medžiui augant, vis daugiau anglies yra „surišama“ organiniuose junginiuose jo biomasėje, o deguonis grąžinamas į atmosferą.

Anglies dvideginio sugėrimas yra tiesiog proporcingas medienos tūrio prieaugiui, tad ir medyno savininko kuriama nauda dvigubėja. Besivystančiame miške anglies dvideginio kaupimas didėja ir kulminaciją pasiekia maždaug 20-60-aisiais metais (priklausomai nuo medžių rūšies). Vėliau procesas apsisuka: medžiai daugiau CO2 išskiria „kvėpuodami“ nei sugeria fotosintezės metu.

Svarbu ir tai, kad iš miško paimtą medieną pavertus įvairiais gaminiais, joje užrakintas anglies dvideginis ten ir lieka, dar ilgesniam laikui užkardant jo patekimą į atmosferą.

Auga svarba Europoje

ES juda ambicingo tikslo link – iki 2050 m. pasiekti nulinį CO2 išmetimo į aplinką lygį. Todėl Europoje klimato kaitos valdymo programoms skiriama vis daugiau dėmesio bei išteklių ir daugėja veiksnių, rodančių, kad miškininkystės sektorius jau netrukus vaidins gerokai didesnį vaidmenį valstybėms ar pavieniams miškų savininkams dalyvaujant bendruose taršos suvaldymo mechanizmuose.

Pavyzdžiui, viena kryptis susijusi su produkcine mediena, kurios platesnis naudojimas statybų sektoriuje leistų smarkiai nurėžti šios pramonės šakos anglies dvideginio išmetimą. O jis Europos Sąjungoje siekia trečdalį viso CO2 rodiklio.

Skaičiuojama, jog taršesnes medžiagas, kaip, pavyzdžiui, cementą, geležį ir aliuminį, bus galima pakeisti mediena, kurios augimo ir paruošimo procese neišskiriama, o kaip tik sugeriama daug CO2.

Be to, intensyviau naudojant medieną skatinamas ir poreikis kruopščiau bei aktyviau atsodinti jaunuolynus bei užsodinti miškais nederlingas, neįdarbintas žemes. Būtent brandos etape miškai užkonservuoja didžiausius kiekius anglies dvideginio. Efektyviausiai ir ilgiausiai CO2 sugeria įvairiarūšiai medynai, kurie ir būdingi bei skatinami auginti Lietuvoje.

Numatyta strategijoje

Jau numatyta, kaip miškai tiesiogiai turi prisidėti prie žemyno žaliojo kurso įgyvendinimo. Naujoje ES miškų strategijoje iki 2030 metų pripažįstamas pagrindinis ir daugiafunkcis miškų vaidmuo bei miškininkų ir visos su mišku susijusios vertės grandinės indėlis siekiant iki 2050 m. sukurti tvarią ir neutralaus poveikio klimatui ekonomiką, taip pat išsaugoti gyvas ir klestinčias kaimo vietoves.

Kovą su klimato kaita reglamentuojančiame ES teisės aktų pakete „Fit for 55“ numatyta, kad kovodamos su klimato kaita valstybės iki 2030 m. turėtų vidutiniškai apie 15 proc. padidinti miškų ir kitos augmenijos absorbuojamą anglies dvideginio kiekį. Pavyzdžiui, nuo 2026 metų ES valstybės turės teisės aktais reglamentuoti naujas taisykles plečiant anglies junginius absorbuojančius elementus: atkuriant pelkes, apželdinant miškus ir stabdant miškų naikinimą.

Kitas pavyzdys: vienas Lietuvoje veikiantis bankas 2023 metais jau paskelbė, kad pradeda teikti specializuotas žaliąsias paskolas miško įveisimui, kurių gavėjai įsipareigos mišką auginti laikantis tvarumo reikalavimų ir pasodinto miško tam tikrą laikotarpį nekirsti.

Vaidmuo anglies kreditų sistemoje

Šiuo metu Europos Sąjungoje plačiausiai taikoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistema, kurioje dalyvauja ES narės kartu su Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinu (konkrečiai – jose didžiausią taršą išskiriančius įrenginius valdantys subjektai).

Šios sistemos tikslas – apmokestinti ir efektyviai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Kiekvienais metais išleidžiamų ATL skaičius yra stabiliai mažinamas. Taip skatinama pereiti prie mažiau taršių procesų.

Apie pusę viso ATL poreikio sunaudoja energetikos sektorius, kitą pusę – metalų, cemento, naftos pramonės sektorius, tačiau taip pat jau įtraukiami kelių, jūrų ir oro transporto, dujų tiekimo ir šilumos sektoriai. Svarstoma, kad anglies kreditų sistemose anksčiau ar vėliau plačia apimtimi atsidurs ir miškininkystės sektorius.

Sekite aktualijas socialiniame tinkle „Facebook“.

Kokius medžius verta auginti savo miške?

Tai klausimas, kurį sau dažniausiai užduoda dar nepatyrę miško savininkai – pavyzdžiui, jo paveldėtojai. Patyrę jau žino daugiau ir gali atsakyti į šį klausimą trumpu arba ilgu būdu. Trumpasis atsakymas – verta auginti visus medžius. Ilgasis – kiek labiau komplikuotas ir reikalaujantis papildomų kriterijų apžvalgos: kas ir kur geriau auga, kiek laiko auga, kokie medžiai reikalauja daugiau priežiūros, kodėl medžių vertė skiriasi ir t.t.

Pabandykime viską trumpai apžvelgti.

Pasirinkimo kriterijai

Pradėkime nuo išsiaiškinimo, kas auga mūsų miškuose. Lietuvoje savaime auga 25 medžių rūšys. Daugiausiai turime pušynų, kurie sudaro apie 35 proc. visų miškų, ir beržynų, kurių dalis siekia apie 22 proc. Taip pat išsiskiria ir eglynai – apie 21 proc. visų miškų.

Kitos medžių rūšys užima gerokai mažesnius plotus, o prie gausiau augančių galima priskirti juodalksnius (7 proc.), baltalksnius (6 proc.), drebules (4 proc.), ąžuolus (2 proc.) ir uosius (1 proc.). Mūsų šalyje dažniausiai želdinamos vietinės rūšys: eglė, pušis, ąžuolas, klevas, beržas, liepa ar juodalksnis.

Želdinant naujus miškų plotus, mokslininkai rekomenduoja tinkamiausias medžių rūšis parinkti atsižvelgiant į augavietės sąlygas ir į medienos poreikius. Vertinant būsimas augimo sąlygas, pavyzdžiui, derlingose vietose patartina želdinti mišrius medynus, sodinant lapuočių medžių rūšis. Biologinė įvairovė leidžia užauginti stipresnius ir sveikesnius miškus, padidina jų natūralią apsaugą nuo įvairių kenkėjų.

Tačiau vertinant medienos poreikio patenkinimą ir galimą ekonominį miške ūkininkaujančio savininko interesą, mišką labiau apsimoka atsodinti spygliuočiais – eglėmis ir pušimis. Taip yra dėl to, kad jų mediena yra brangesnė nei daugumos lapuočių, taip pat suformuota nuolatinė paklausa. Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje vien dėl ekologinių sumetimų medienos poreikis nuolat augs dėl plačių galimybių ją naudoti kaip tolimesnę žaliavą.

Tačiau vertinant šią informaciją, taip pat būtina atsižvelgti į dar vieną niuansą – medžių brandos laiką. Štai spygliuočių medžių brandos amžius gali siekti nuo 10 iki 70 metų daugiau negu lapuočių, tad norint nuimti derlių ūkiniuose miškuose teks laukti ilgiau.

Kitas pavyzdys – ąžuolas. Vieno brangiausių medžių branda perkopia ir šimtą metų, o minimalus kirtimų amžius ūkiniuose miškuose siekia 120 metų. Daugiau brandos rodiklių galite pamatyti lentelėje žemiau:

Medžių rūšis Minimalus pagrindinių miško kirtimų amžius, metais
 IV miškų grupė  III miškų grupė Gamtinės brandos (atkuriamųjų kirtimų II grupės miškuose) amžiai
Pušis, maumedis, uosis, klevas, bukas, guobiniai 100 110  170
Eglė  70 80  120
Beržas, Juodalksnis  60 60  90
Baltalksnis, blindė, gluosnis  30 30  50
Liepa, skroblas 60 70  90
Drebulė 40 40  60
Ąžuolas  120 140  200

 

Kuo kiekvienas medis ypatingas?

Gausiausiai Lietuvoje augantis medis yra pušis. Tai – dirvožemiui nereikli, šviesamėgė medžių rūšis, auganti smėlio dirvožemiuose. Jos mediena patvari, naudojama statybai, baldų pramonėje ir kt. Įdomu tai, kad pušis yra ir savotiškas gamtos sanitaras, mat į aplinką skleidžia fitoncidus – lakiąsias medžiagas, kurios naikina ore tvyrančias bakterijas.

Kalbant apie beržus, verta žinoti, kad Lietuvoje labiausiai paplitusios dvi jų rūšys: plaukuotasis ir karpotasis. Beržas taip pat yra nereiklus dirvožemiui ir šviesamėgis. Jo mediena naudojama faneros lakštams, sportiniam inventoriui ar tarai gaminti, statybos pramonėje. Reikia atkreipti dėmesį, kad palikta miške beržo mediena sparčiai pūva.

Paprastosios eglės mediena taip pat yra paklausi, nes yra tvirta, nors ne tokia patvari kaip pušies. Eglių mediena naudojama geros kokybės popieriui gaminti, celiuliozės pramonėje, taip pat ir statyboms.

Kokybiška juodalksnių mediena naudojama baldų ar faneros gamybai, taip pat ir statyboms. O baltalksnių mediena yra minkšta, tad mažiau tinkama minėtose srityse. Ji dažniau naudojama malkoms gaminti, taip pat rekomenduojama biokuro gamybai, nes medžiai greitai bręsta ir užtikrina greitą gamtinę apyvartą.

Pati reikliausia dirvožemiui Lietuvos miškuose augančių medžių rūšis yra uosis. Tačiau jo mediena pasižymi kietumu, tvirtumu ir elastingumu, taip pat yra gražaus rašto, tad dažnai naudojama baldų, parketo, sportinio inventoriaus gamybai, statybos darbams.

Drebulės mediena minkšta ir dažniausiai naudojama degtukų bei taros gamybai. Įdomu tai, kad drebulė yra atsparus klimatinėms sąlygoms medis, tačiau neretai nukenčia nuo grybinės ligos – drebulinės pinties, kuri labai pūdo medieną.

Miško karalius ąžuolas gerai auga vidutinio drėgnumo humusinguose priesmėliuose ar priemoliuose. Jo mediena yra kieta, patvari, gražios tekstūros ir istoriškai visuomet aukštos vertės. Ąžuolo mediena naudojama parketo, baldų, langų, durų gamybai, įvairių sričių pramonėje.

Verta nepamiršti ir dar vieno aspekto: galutinę miško kainą visuomet sudaro jo žemės ir medienos vertės bei pastarosios potencialas ateičiai. Visuomet vertingesni yra brandūs ąžuolynai, spygliuočių miškai ir greitai augantys miškai derlingose žemėse.

Sekite mus socialiniame tinkle „Facebook“.

Ar galima apdrausti mišką?

Miškas yra viena iš turto rūšių. Gerai prižiūrimas ir puoselėjamas miškas visuomet bus vertingas, tad jį galima drausti nuo įvairių pavojų, kurie gali tą vertę sumažinti. Vis dėlto, galimybės konkrečioje šalyje apsidrausti mišką priklauso nuo joje veikiančių draudimo bendrovių konkurencijos, nuo jų specializacijos, specialistų turimų kompetencijų ir pan. Tad norint sužinoti galimybes apdrausti konkretų mišką, reikėtų pasitarti su miškininkystės specialistais arba savarankiškai teirautis draudimo bendrovių. Pavyzdžiui, 2024 metų kovo mėnesį Lietuvoje veikė bent viena draudimo bendrovė, siūlanti apdrausti mišką.

Draudimo sąlygos yra dar vienas aspektas, kuris nėra universalus visiems atvejams. Jas konkretaus miško savininkui gali pristatyti tik pati tokias paslaugas teikianti draudimo bendrovė. Sąlygos gali skirtis priklausomai nuo pasirenkamų rizikų draudimo (nuo kokių įvykių galimybės konkrečiai draudžiama), miško vertės, jo vietos ir įvairių kitų aplinkybių.

Ko reikės pradžiai?

Kokią draudimo bendrovę bepasirinktų, mišką drausti norintis jo savininkas turės pateikti visus svarbiausius šios nuosavybės dokumentus: miško įsigijimo dokumentus, patvirtintą ir įregistruotą miškotvarkos projektą, taip pat urėdijos pažymą, kad įsigytas miškas yra sveikas. Gali prireikti pateikti ir daugiau dokumentų, kaip antai sklypo duomenis žemėlapyje ir nurodyti besiribojančių sklypų žemės naudojimo pobūdį bei savininkus.

Taip pat reikės sudaryti sąlygas draudimo bendrovės atstovui apžiūrėti norimą drausti mišką ir įvertinti draudimo riziką. Draudimo įmonė gali netgi nuspręsti paskirti ekspertizę tiksliai miško būklei nustatyti ir tam nusamdyti nepriklausomus ekspertus. Kad miškas galėtų būti draudžiamas, jis turi būti sveikas ir nepažeistas.

Kokie įsipareigojimai?

Apdraudęs mišką jo savininkas privalės užtikrinti, kad būtų laikomasi visų su miškais susijusių Lietuvos Respublikos įstatymų (pvz., miškų įstatymo, žemės įstatymo, saugomų teritorijų įstatymo ir t.t.), valstybinės miškų tarnybos pareigūnų nurodymų, miškotvarkos projektų privalomųjų reikalavimų, taip pat vykdomi priešgaisriniai planai.

Suprantama, kad bus privaloma imtis savalaikių veiksmų, kad miškas būtų apsaugomas nuo gaisrų, kenkėjų, ligų, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ar kitų žalą miškui galinčių padaryti veiksmų.

Miško savininkas gali būti įpareigotas laiku atlikti sanitarinius miško kirtimus, išvežti iš miško žaliavinę medieną, atlikti savalaikį miško atsodinimą pagal LR miškų įstatymą ir t.t. Kitaip sakant, miško savininkas turės kokybiškai prižiūrėti savo mišką ir pats visomis pastangomis užtikrinti, kad jam nebūtų daroma žala.

Kokios rizikos draudžiamos?

Suprantama, draudžiamos didžiausių pavojų rizikos, tačiau, kaip ir minima teksto pradžioje, tikslus įvykių, nuo kurių galima apdrausti mišką, sąrašas skirtingose draudimo bendrovėse gali skirtis. Dalis bendrovių tokio draudimo apskritai nesiūlo arba draudžia ribotą įvykių galimybę.

Taigi, miškas gali būti draudžiamas nuo jo pažeidimo ar praradimo dėl gaisro, kuris kyla savaime ar atsitiktinai. Taip pat gali būti draudžiama stichinio miško pažeidimo ar sunaikinimo galimybė. Taip įvardijamas gali būti audros, liūties, krušos ir pan. stichijos nelaimių poveikis, kai miškui padaroma nustatyta žala.

Miško savininkai gali numatyti ir įvairias kitas rizikas. Dalis jų gali būti labai specifinės konkrečiam miško žemės sklypui dėl, pavyzdžiui, greta jo vykdomos veiklos (vyksta statybos, driekiasi intensyvaus naudojimo keliai ir pan.). Tad kiekvienu tokiu atveju reikėtų konsultuotis su pasirinktos draudimo bendrovės specialistais.

Beje, draudžiami gali būti ne tik ūkinės paskirties miškai. Tai diktuoja logika, kadangi dalis rizikos veiksnių galimi tiek ūkiniuose, tiek kitos paskirties miškuose. Tad draudžiami gali būti ir rezervatiniai, specialiosios paskirties ar apsauginiai miškai.

Daugiau privačių miškų savininkams naudingos informacijos galite rasti mūsų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Kas lemia medienos kainą?

Šis klausimas nuolat aktualus ūkinės paskirties miškų savininkams, tačiau daugiau ar mažiau jis domina gerokai platesnę auditoriją. Tarkime, perkantiems malkas taip pat smalsu, kodėl jų kaina nėra nusistovėjusi ir kasmet gali tekti išgirsti vis kitokią prašomą sumą. O taip yra todėl, kad bet kurios paskirties medienos kainą lemia iš tiesų visa puokštė įvairiausių veiksnių, kuriuos ir apžvelgsime tekste toliau.

Globalūs faktoriai

Pradėkime nuo to, kad mediena yra visame pasaulyje plačiai naudojama ir dėl to nuolatinę paklausą išsauganti žaliava. Tačiau tai taip pat reiškia, kad išaugęs medienos poreikis viename pasaulio krašte gali padaryti įtaką kainoms regionuose už tūkstančių kilometrų.

O paklausą gali lemti įvairūs ekonominiai veiksniai – pavyzdžiui, statybų pramonės tendencijos ir plėtra, baldų pramonės situacija ar net paprasčiausios vartojimo mados. Taip pat poveikį kainoms turi ir tiekimo situacija – medienos tiekėjų galimybės patenkinti rinkos poreikius.

Ne vieną globalios ekonominės situacijos poveikio medienos kainoms pavyzdį matėme per pastaruosius kelerius metus. Štai 2021 metais medienos kainos buvo pasiekusios tuometinio penkmečio aukštumas, nors prieš tai buvo fiksuojamas didelis nuosmukis, kurį sukėlė pirmoji pandemijos banga ir dėl to susiformavęs didelis neapibrėžtumas viso pasaulio finansų rinkose. Tai lėmė iš esmės visų svarbiausių žaliavų – medienos, naftos, metalų – kainų nuosmukį.

Tačiau valstybėms sėkmingai dorojantis su pandemijos iššūkiais ekonominės perspektyvos gerėjo ir tiek medienos, tiek kitų žaliavų kaina sparčiai kopė aukštyn. Jos augimą nemenka apimtimi paskatino ir karantinų metu smarkiai pakilusi prekyba baldais.

Vėlgi, 2022 metais prasidėjęs karas Ukrainoje lėmė naują neapibrėžtumo ekonomikoje ruožą ir kiek užsilaikiusi aukštumose medienos kaina ėmė smukti. Besibaigiant 2022 metams Valstybinių miškų urėdija pranešė, jog medienos kainos mūsų šalyje vidutiniškai krito 10 proc. Vis dėlto tuomet kainos stabilizavosi, tad jos ir toliau išliko gana aukštame lygyje vertinant ilguoju periodu.

Net ir tokie ekonominiai faktoriai, kaip infliacijos lygis, palūkanų normos, valiutų kursų svyravimai ir pan. gali turėti poveikį globalioms medienos kainoms ir savo ruožtu – taip pat ir kainoms Lietuvoje.

Įvairūs tiekimo apribojimai taip pat turi poveikį. Jeigu nemažą pasaulinės paklausos dalį užtikrinanti šalis ar kelios valstybės vienu metu nuspręstų uždrausti arba smarkiai apriboti eksportą, tokio sprendimo poveikis netrukus taip pat pasijaustų globaliai.

Lokalūs faktoriai

Žvelgiant lokaliai, medienos kainų dinamika paskirose valstybėse taip pat priklauso nuo jose veikiančios medienos pramonės apimčių bei konkurencijos. Jei dirba daug perdirbimo įmonių ir jos veikia sėkmingai, tuomet žaliavos paklausa gali nuosekliai augti, o kartu ir didėti jos kaina.

Štai Lietuvoje vertinama, kad pastaraisiais metais pardavę savo miškus ar medieną savininkai uždirbo gerus pelnus, nes kaina laikėsi istoriškai aukštame lygyje. Tai lėmė aukšta įvairių medienos produktų paklausa.

Medienos kainą taip pat iš dalies gali lemti ir vietinis reglamentavimas. Pavyzdžiui, griežtas valstybės reguliavimas (kirtimų apribojimai, pertekliniai reikalavimai miškų augintojams ir pan.) gali apsunkinti medienos pasiūlos formavimą ir taip padidinti jos kainą. Arba šalies mastu priimtas sprendimas skatinti šildymui naudoti biokurą gali sukelti atitinkamos medienos žaliavos poreikį, o kartu ir kainą, jeigu tiekėjai nespėja iš paskos pasiūlyti reikiamus kiekius žaliavos.

Dar vienas faktorius – sezoniniai kainos svyravimai. Statybų pramonė tradiciškai aktyvesnė šiltuoju metų laiku, o šaltuoju metu išauga malkinės medienos poreikis. Tačiau šie svyravimai yra trumpalaikiai ir paprastai daro mažesnę įtaką kainai.

Ką ir kaip apsimoka auginti

Medienos kainą taip pat lemia ir jos kokybė bei rūšis. Pavyzdžiui, Lietuvos miškai šiuo požiūriu yra ganėtinai vertingi, nes mūsų šalyje gausiai auga įvairių rūšių medžiai, tad galima pasiūlyti žaliavos įvairiems poreikiams. Kiekviena rūšis turi savo unikalias savybes, tad ir jų vertė skirsis.

Viena rūšis bus labiau pageidaujama statybų sektoriuje, kita – baldų pramonėje, o retos ar egzotinės, prabangos prekėms gaminti naudojamos rūšys turi atskirą kainodarą dėl ribotos pasiūlos. Pavyzdžiui, kietoji mediena (ąžuolas) dėl savo savybių paprastai yra vertinama labiau nei minkštoji (pušis). Kaina taip pat skirsis dėl skirtingos medienos kokybės – brangiau bus vertinama lygi, mazgų ir kitų defektų neturinti žaliava.

Be to, medienos kainą gali pakelti ir miško savininko turimi sertifikatai, patogi prieiga prie miško ir pan. detalės.

Tad akivaizdu, kad medienos kainą gali lemti daugybė veiksnių. Norint tiksliai prognozuoti, kaip kaina keisis ateityje, būtina kryptingai šviestis ir sekti susijusią informaciją žiniasklaidoje ar specializuotuose šaltiniuose. Tik taip galima nustatyti, kada ateis geriausias metas realizuoti savo turimą medieną.

Taip pat galima pasikonsultuoti su specialistais, kurie išmano kainų pokyčių niuansus ir, žinoma, nuolat seka aktualią informaciją bei gali ja pasidalinti su miškų savininkais.

Sekite aktualijas socialiniame tinkle „Facebook“.

Miškotvarkos projektas: svarbiausias dokumentas ant miško savininko stalo

Efektyvi ir Lietuvoje galiojančius reglamentus atitinkanti miško priežiūra apima ne tik fizines pastangas. Ne mažiau svarbu turėti tvarkingą dokumentaciją, o svarbiausias yra miškotvarkos projektas. Šis dokumentas – lyg miško pasas – yra kelrodis, į kurį pažvelgę gauname visą svarbiausią informaciją, o taip pat jis tarnauja ir kaip trumpa taisyklių knyga, aiškiai išdėstanti, kaip miško valdoje turėtų būti organizuojama ūkinė veikla ir atliekami visi svarbiausi darbai: nuo kirtimų iki atkūrimo ir žemių tvarkymo.

Valstybinė miškų tarnyba nurodo, kad „miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti“.

Taigi, norint legaliai naudotis mišku, jį tvarkyti ar kirsti būtina parengti miškotvarkos projektą, kuris atitiktų visus galiojančius miškų priežiūros reglamentus. Šis dokumentas reikalingas visiems savininkams, valdantiems 3 ir daugiau hektarus miško.

Miškotvarkos projektas galioja bent 10 metų (jeigu sklypas mažesnis nei 10 hektarų, galima prašyti parengti 20 metų), todėl tampa aiškiu ilgalaikiu planu, numatančiu kaip ir kada privačiame miške bus ūkininkaujama, kokių tikslų bus siekiama ir koks numatomas rezultatas. Jei per 10 metų laikotarpį savininkas neįvykdo visų suprojektuotų ūkinių priemonių, jo prašymu, projektas gali būti pratęstas dar 5 metams.

Projekto parengimas ir turinys: visi žingsniai iš eilės

Visų pirma, privataus miško nuosavybė turi būti įregistruota Registrų centre, o miško savininkas turi turėti valdos planą bei valdos registravimo pažymėjimą. Su šiais dokumentais galima pradėti rengti miškotvarkos projektą. Svarbu ir tai, kad prieš rengiant miškotvarkos projektą miško valda turi būti pažymėta aiškiomis ribinėmis linijomis.

Miškotvarkos projektą paruošti gali tik kvalifikuoti specialistai, turintys miškotvarkos rengimo atestatus bei atitinkamą išsilavinimą – jie registruoti Valstybinės miškų tarnybos registre. Tokių specialistų profesionaliai parengti miškotvarkos projektai sudaromi laikantis gamtosaugos reikalavimų bei Lietuvoje galiojančių teisės aktų. Projekto rengimui su pasirinktu specialistu sudaroma sutartis.

Projekte gana smulkiai ir kruopščiai turi būti įvardinti miško atkūrimo darbai ir jam taikomi aplinkosaugos reikalavimai, medžių rūšys ir tankumas, kada ir kokie miško kirtimo darbai bus vykdomi, kokie veiksmai yra galimi.

Šiame dokumente taip pat numatomos pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, o savininkui labai svarbu ir tai, kad sudarant tokį projektą atliekama miško taksacija ir jis iš esmės gauna informaciją apie visas jo miške turimas medienos atsargas. O tai savo ruožtu leidžia tiksliai paskaičiuoti miško vertę.

Sudarius miškotvarkos projektą ir atlikus visus derinimo darbus, jis užregistruojamas Valstybinėje miškų tarnyboje. Nuo šio momento projektas įsigalioja.

Jeigu miškotvarkos projekto nėra

Miškų savininkams, kurių valdos yra mažesnės nei 3 hektarai, rengti miškotvarkos projektų nebūtina. Jie gali pasirinkti ūkininkauti supaprastinta tvarka. Tuomet pagrindinių kirtimų vykdymui užteks konkrečiai situacijai reikalingų dokumentų (biržės atrėžimo brėžinio ir/ar taškavimo lapo, naudojamo kirstinių medžių tūriui apskaičiuoti).

Visais kitais atvejais, neturint miškotvarkos projekto pagrindiniai kirtimai privačiose valdose arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančioje miško žemėje draudžiami. Tiesa, yra iš išimčių.

Jos taikomos:

  • III–IV A miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų ar mišriuose medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir/ar blindės sudaro 76 procentus ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio, visų rūšių pagrindiniams kirtimams;
  • III–IV A miškų grupių miškų mišriuose medynuose baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių iškirtimui atrankiniais ir atvejiniais pagrindiniais kirtimais;
  • kirtimams IV B grupės miškuose.

Reali nauda

Kaip ir minėjome teksto pradžioje, miškotvarkos projektas yra svarbus dokumentas ne tik dėl reglamento, bet ir dėl realiai miško savininkui suteikiamos naudos. Pavyzdžiui, be jo labai sunku tiksliai paskaičiuoti turimo miško vertę, o dokumente pateikiama informacija leidžia matyti realią padėtį ir imtis pagrįstų ūkininkavimo veiksmų.

Kartais miško savininkai linkę pervertinti savo nuosavybę, nors lygiai taip gali susiklostyti ir atvirkščia situacija, kai mišką paveldėjęs asmuo ne iki galo žino, kokios vertės valdą perėmė. Atitinkamai, žinant realią miško vertę galima argumentuotai pagrįsti prašomą kainą jį parduodant.

Daugiau privačių miškų savininkams naudingos informacijos galite rasti mūsų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.