Svarbiausi dokumentai miško savininko stalčiuje – kokie jie?

Pradedančiam miškininkui neretai gali kilti klausimas – kokius dokumentus jam privalu turėti? Kaip juos įgyti ir kada kyla poreikis susitvarkyti tam tikrus dokumentus? Kur kreiptis ir kas gali suteikti pagalbą? Pabandykime trumpai atsakyti į šiuos klausimus.

Svarbiausias dokumentas stalčiuje

Pradėkime nuo to, kad tapęs miško savininku, kaip ir įgijęs bet kokio kito turto, asmuo natūraliai turi gauti nuosavybės dokumentus: pirkimo-pardavimo sutartį ar dovanojimo, ar paveldėjimo dokumentus bei Registrų centre įregistruotos miško nuosavybės dokumentą.

Paveldint miškų ūkio paskirties sklypą, būtina gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritorinio skyriaus (pagal sklypo buvimo vietą) sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės. Tokį sutikimą Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius išduoda arba atsisako išduoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų.

O vykdant veiklą miške (pvz., ūkininkaujant) pačiu svarbiausiu dokumentu tampa miškotvarkos projektas. Šis dokumentas yra lyg miško gyvenimo aprašymas ir vadovėlis, į kurį gula visi svarbiausi faktai, taisyklės ir veiklos planai. Jame išdėstoma, kaip miško valdoje turėtų būti organizuojama ūkinė veikla ir atliekami visi svarbiausi darbai: nuo kirtimų iki atkūrimo ir žemių tvarkymo.

Miškotvarkos projektas reikalingas visiems savininkams, valdantiems 3 ir daugiau hektarus miško. Parengtas projektas galios bent dešimt metų, o kai sklypo dydis mažesnis nei 10 hektarų, galima parengti ir 20-iai metų, todėl jis taps aiškiu ir ilgalaikiu ūkinių veiksmų miške planu. Jeigu per dešimtmetį šių planų nepavyktų išpildyti, jau turimą projektą galima pratęsti dar penkeriems metams.

Miškotvarkos projektus rengia tik kvalifikuoti specialistai, turintys miškotvarkos rengimo atestatus bei atitinkamą išsilavinimą – jie registruoti Valstybinės miškų tarnybos registre. O miško savininkui reikia turėti Registrų centre įregistruotos miško nuosavybės dokumentą, miško valdos planą ir valdos registravimo pažymėjimą. Su miškotvarkos projekto rengėju sudaroma rašytinė sutartis.

Miškotvarkos projekte numatomos pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, o savininkui labai svarbu ir tai, kad sudarant tokį projektą atliekama miško taksacija ir jis iš esmės gauna informaciją apie visas jo miške turimas medienos atsargas. O tai savo ruožtu leidžia tiksliai paskaičiuoti miško vertę.

Prieš apdraudžiant ir kertant

Norint savo mišką apdrausti, nepriklausomai nuo pasirinktos draudimo bendrovės, jo savininkui taip pat reikės jau minėtų dokumentų: įregistruotos nuosavybės pažymos, patvirtinto ir įregistruoto miškotvarkos projekto, taip pat urėdijos pažymos apie miško sanitarinę būklę. Papildomai gali reikėti pateikti sklypo duomenis žemėlapyje ir nurodyti besiribojančių sklypų žemės naudojimo pobūdį bei savininkus.

Verta žinoti, kad informacija apie turimą miško valdą taip pat gali būti kaupiama įvairiose valstybinėse institucijose, jeigu kyla toks poreikis pagal teisės aktus. Informacija gali būti kaupiama Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, Kultūros vertybių registro duomenų bazėje, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (taksaciniai rodikliai (medyno rūšinė sudėtis, vyraujančios medžių rūšies amžius, medžių tūris, medynų skalsumas), lyginant juos su valstybinės miškų inventorizacijos medžiaga) ir pan.

Ši informacija bus visuomet patikrinama miško savininkui norint gauti leidimą kirsti mišką.  Norint jį gauti, miško savininkas turi Valstybinei miškų tarnybai (VMT) elektroniniu būdu per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS) pateikti šiuos dokumentus: pranešimą apie planuojamus kirtimus, Registrų centre įregistruotos miško nuosavybės dokumentą, raštišką bendraturčių sutikimą (kai miškas valdomas bendra nuosavybės teise), hipotekos lakšto kopiją (kai žemės sklypui įregistruota hipoteka), biržės atrėžimo ir įvertinimo dokumentus.

Priklausomai nuo miško dydžio, taip pat gali tekti pateikti galiojantį miškotvarkos projektą. Taip pat VMT gali paprašyti pateikti miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą bei miško želdinimo ir žėlimo projektą.

Kreipiantis leidimo kirsti mišką, esantį „Natura 2000“ teritorijose, ALIS informacinėje sistemoje pareiškėjas turi pateikti užpildytą „Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo“ 5 priedo I dalį.

Visus dokumentus parengia arba gali padėti parengti profesionalūs miškininkai.

Daugiau privačių miškų savininkams naudingos informacijos galite rasti mūsų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Miškotvarkos projektas: svarbiausias dokumentas ant miško savininko stalo

Efektyvi ir Lietuvoje galiojančius reglamentus atitinkanti miško priežiūra apima ne tik fizines pastangas. Ne mažiau svarbu turėti tvarkingą dokumentaciją, o svarbiausias yra miškotvarkos projektas. Šis dokumentas – lyg miško pasas – yra kelrodis, į kurį pažvelgę gauname visą svarbiausią informaciją, o taip pat jis tarnauja ir kaip trumpa taisyklių knyga, aiškiai išdėstanti, kaip miško valdoje turėtų būti organizuojama ūkinė veikla ir atliekami visi svarbiausi darbai: nuo kirtimų iki atkūrimo ir žemių tvarkymo.

Valstybinė miškų tarnyba nurodo, kad „miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti“.

Taigi, norint legaliai naudotis mišku, jį tvarkyti ar kirsti būtina parengti miškotvarkos projektą, kuris atitiktų visus galiojančius miškų priežiūros reglamentus. Šis dokumentas reikalingas visiems savininkams, valdantiems 3 ir daugiau hektarus miško.

Miškotvarkos projektas galioja bent 10 metų (jeigu sklypas mažesnis nei 10 hektarų, galima prašyti parengti 20 metų), todėl tampa aiškiu ilgalaikiu planu, numatančiu kaip ir kada privačiame miške bus ūkininkaujama, kokių tikslų bus siekiama ir koks numatomas rezultatas. Jei per 10 metų laikotarpį savininkas neįvykdo visų suprojektuotų ūkinių priemonių, jo prašymu, projektas gali būti pratęstas dar 5 metams.

Projekto parengimas ir turinys: visi žingsniai iš eilės

Visų pirma, privataus miško nuosavybė turi būti įregistruota Registrų centre, o miško savininkas turi turėti valdos planą bei valdos registravimo pažymėjimą. Su šiais dokumentais galima pradėti rengti miškotvarkos projektą. Svarbu ir tai, kad prieš rengiant miškotvarkos projektą miško valda turi būti pažymėta aiškiomis ribinėmis linijomis.

Miškotvarkos projektą paruošti gali tik kvalifikuoti specialistai, turintys miškotvarkos rengimo atestatus bei atitinkamą išsilavinimą – jie registruoti Valstybinės miškų tarnybos registre. Tokių specialistų profesionaliai parengti miškotvarkos projektai sudaromi laikantis gamtosaugos reikalavimų bei Lietuvoje galiojančių teisės aktų. Projekto rengimui su pasirinktu specialistu sudaroma sutartis.

Projekte gana smulkiai ir kruopščiai turi būti įvardinti miško atkūrimo darbai ir jam taikomi aplinkosaugos reikalavimai, medžių rūšys ir tankumas, kada ir kokie miško kirtimo darbai bus vykdomi, kokie veiksmai yra galimi.

Šiame dokumente taip pat numatomos pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, o savininkui labai svarbu ir tai, kad sudarant tokį projektą atliekama miško taksacija ir jis iš esmės gauna informaciją apie visas jo miške turimas medienos atsargas. O tai savo ruožtu leidžia tiksliai paskaičiuoti miško vertę.

Sudarius miškotvarkos projektą ir atlikus visus derinimo darbus, jis užregistruojamas Valstybinėje miškų tarnyboje. Nuo šio momento projektas įsigalioja.

Jeigu miškotvarkos projekto nėra

Miškų savininkams, kurių valdos yra mažesnės nei 3 hektarai, rengti miškotvarkos projektų nebūtina. Jie gali pasirinkti ūkininkauti supaprastinta tvarka. Tuomet pagrindinių kirtimų vykdymui užteks konkrečiai situacijai reikalingų dokumentų (biržės atrėžimo brėžinio ir/ar taškavimo lapo, naudojamo kirstinių medžių tūriui apskaičiuoti).

Visais kitais atvejais, neturint miškotvarkos projekto pagrindiniai kirtimai privačiose valdose arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančioje miško žemėje draudžiami. Tiesa, yra iš išimčių.

Jos taikomos:

  • III–IV A miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų ar mišriuose medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir/ar blindės sudaro 76 procentus ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio, visų rūšių pagrindiniams kirtimams;
  • III–IV A miškų grupių miškų mišriuose medynuose baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių iškirtimui atrankiniais ir atvejiniais pagrindiniais kirtimais;
  • kirtimams IV B grupės miškuose.

Reali nauda

Kaip ir minėjome teksto pradžioje, miškotvarkos projektas yra svarbus dokumentas ne tik dėl reglamento, bet ir dėl realiai miško savininkui suteikiamos naudos. Pavyzdžiui, be jo labai sunku tiksliai paskaičiuoti turimo miško vertę, o dokumente pateikiama informacija leidžia matyti realią padėtį ir imtis pagrįstų ūkininkavimo veiksmų.

Kartais miško savininkai linkę pervertinti savo nuosavybę, nors lygiai taip gali susiklostyti ir atvirkščia situacija, kai mišką paveldėjęs asmuo ne iki galo žino, kokios vertės valdą perėmė. Atitinkamai, žinant realią miško vertę galima argumentuotai pagrįsti prašomą kainą jį parduodant.

Daugiau privačių miškų savininkams naudingos informacijos galite rasti mūsų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.