Pradedančiam miškininkui neretai gali kilti klausimas – kokius dokumentus jam privalu turėti? Kaip juos įgyti ir kada kyla poreikis susitvarkyti tam tikrus dokumentus? Kur kreiptis ir kas gali suteikti pagalbą? Pabandykime trumpai atsakyti į šiuos klausimus.
Svarbiausias dokumentas stalčiuje
Pradėkime nuo to, kad tapęs miško savininku, kaip ir įgijęs bet kokio kito turto, asmuo natūraliai turi gauti nuosavybės dokumentus: pirkimo-pardavimo sutartį ar dovanojimo, ar paveldėjimo dokumentus bei Registrų centre įregistruotos miško nuosavybės dokumentą.
Paveldint miškų ūkio paskirties sklypą, būtina gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritorinio skyriaus (pagal sklypo buvimo vietą) sutikimą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės. Tokį sutikimą Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius išduoda arba atsisako išduoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų.
O vykdant veiklą miške (pvz., ūkininkaujant) pačiu svarbiausiu dokumentu tampa miškotvarkos projektas. Šis dokumentas yra lyg miško gyvenimo aprašymas ir vadovėlis, į kurį gula visi svarbiausi faktai, taisyklės ir veiklos planai. Jame išdėstoma, kaip miško valdoje turėtų būti organizuojama ūkinė veikla ir atliekami visi svarbiausi darbai: nuo kirtimų iki atkūrimo ir žemių tvarkymo.
Miškotvarkos projektas reikalingas visiems savininkams, valdantiems 3 ir daugiau hektarus miško. Parengtas projektas galios bent dešimt metų, o kai sklypo dydis mažesnis nei 10 hektarų, galima parengti ir 20-iai metų, todėl jis taps aiškiu ir ilgalaikiu ūkinių veiksmų miške planu. Jeigu per dešimtmetį šių planų nepavyktų išpildyti, jau turimą projektą galima pratęsti dar penkeriems metams.
Miškotvarkos projektus rengia tik kvalifikuoti specialistai, turintys miškotvarkos rengimo atestatus bei atitinkamą išsilavinimą – jie registruoti Valstybinės miškų tarnybos registre. O miško savininkui reikia turėti Registrų centre įregistruotos miško nuosavybės dokumentą, miško valdos planą ir valdos registravimo pažymėjimą. Su miškotvarkos projekto rengėju sudaroma rašytinė sutartis.
Miškotvarkos projekte numatomos pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, o savininkui labai svarbu ir tai, kad sudarant tokį projektą atliekama miško taksacija ir jis iš esmės gauna informaciją apie visas jo miške turimas medienos atsargas. O tai savo ruožtu leidžia tiksliai paskaičiuoti miško vertę.
Prieš apdraudžiant ir kertant
Norint savo mišką apdrausti, nepriklausomai nuo pasirinktos draudimo bendrovės, jo savininkui taip pat reikės jau minėtų dokumentų: įregistruotos nuosavybės pažymos, patvirtinto ir įregistruoto miškotvarkos projekto, taip pat urėdijos pažymos apie miško sanitarinę būklę. Papildomai gali reikėti pateikti sklypo duomenis žemėlapyje ir nurodyti besiribojančių sklypų žemės naudojimo pobūdį bei savininkus.
Verta žinoti, kad informacija apie turimą miško valdą taip pat gali būti kaupiama įvairiose valstybinėse institucijose, jeigu kyla toks poreikis pagal teisės aktus. Informacija gali būti kaupiama Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, Kultūros vertybių registro duomenų bazėje, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (taksaciniai rodikliai (medyno rūšinė sudėtis, vyraujančios medžių rūšies amžius, medžių tūris, medynų skalsumas), lyginant juos su valstybinės miškų inventorizacijos medžiaga) ir pan.
Ši informacija bus visuomet patikrinama miško savininkui norint gauti leidimą kirsti mišką. Norint jį gauti, miško savininkas turi Valstybinei miškų tarnybai (VMT) elektroniniu būdu per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS) pateikti šiuos dokumentus: pranešimą apie planuojamus kirtimus, Registrų centre įregistruotos miško nuosavybės dokumentą, raštišką bendraturčių sutikimą (kai miškas valdomas bendra nuosavybės teise), hipotekos lakšto kopiją (kai žemės sklypui įregistruota hipoteka), biržės atrėžimo ir įvertinimo dokumentus.
Priklausomai nuo miško dydžio, taip pat gali tekti pateikti galiojantį miškotvarkos projektą. Taip pat VMT gali paprašyti pateikti miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą bei miško želdinimo ir žėlimo projektą.
Kreipiantis leidimo kirsti mišką, esantį „Natura 2000“ teritorijose, ALIS informacinėje sistemoje pareiškėjas turi pateikti užpildytą „Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo“ 5 priedo I dalį.
Visus dokumentus parengia arba gali padėti parengti profesionalūs miškininkai.
Daugiau privačių miškų savininkams naudingos informacijos galite rasti mūsų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
