Šiuolaikiniai miškininkystės įrankiai – kokie jie?

Nors miškininkystė yra šimtmečius skaičiuojanti pramonės sritis, jos darbo įrankiai – toli gražu ne archajiški. Šiuolaikiniai urėdijų darbuotojai ar miškų savininkai, gerindami savo ūkį, įvairiems darbams pasitelkia pačias moderniausias technologijas. Dronai, palydovinio pozicionavimo sistemos, įvairūs nuotoliniai prietaisai ir specializuota programinė įranga – visa tai padeda efektyviau tvarkyti ir prižiūrėti miškus, užtikrinti buveinių apsaugą ir gerinti medienos auginimo rodiklius.

Kokias įdomiausias šiuolaikines technologijas naudoja miškininkai?

Dronai

Tampa jau įprasta, kad kur bepasisuksi, ten vis sparčiau įdarbinami dronai. Šių prietaisų technologijoms ištobulėjus ir atpigus, dronų pritaikomumo sritys taip pat gerokai išsiplėtė, o miškuose jie dažnai tiesiog nepamainomi.

Pagrindiniai šių prietaisų privalumai nesunkiai nuspėjami: jie suteikia galimybę turėti akis net sunkiausiai prieinamose vietose, be to, jais patogu ir greita naudotis. Todėl šiandien įvairių tipų dronai itin populiarūs iš oro fotografuojant miškus, juos stebint, inventorizuojant, renkant informaciją po pavojingų reiškinių, kaip antai audros ar snygiai, kenkėjų veikla ir pan.

Dronai padeda greitai ir tiksliai surinkti reikalingus duomenis, prireikus – juos atnaujinti, o dar svarbiau, kad dronų valdymui pakanka vieno žmogaus. Dėl visų šių savybių, šie įrenginiai taip pat leidžia sutaupyti materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius: mažiau žmonių gali efektyviai stebėti ir greitai atnaujinti informaciją apie didesnius miškų plotus.

GPS ir GIS technologijos 

Duomenims apie miškus kaupti taip pat plačiai naudojamos palydovinės technologijos, kaip antai Globali padėties nustatymo sistema (GPS) ir Geografinė informacinė sistema (GIS). GPS technologijos leidžia tiksliai nustatyti miškų ribas, konkrečių medžių augimo vietas ir pan.

GIS technologija skirta skaitmeninių, koordinuotų erdvėje duomenų kaupimui, saugojimui, vaizdavimui, redagavimui, integravimui bei analizei. Pavyzdžiui, galimybė modeliuoti duomenis, leidžia miškininkams geriau iš anksto pasirengti tokiems iššūkiams, kaip kenkėjų padaroma žala, ligų plitimas, klimato pokyčiai ir pan.

Šiuolaikiniai kvalifikuoti miškininkai ne tik dirba su GIS sistemomis, bet ir naudoja įvairias duomenų bazes, kurios padeda palyginti turimus duomenis, juos analizuoti ir priimti moksliškai pagrįstus sprendimus. Vėliau modeliuojamus sprendimus galima palyginti su realia situacija miškuose. Šią informaciją gali padėti surinkti jau minėti dronai, todėl daugybę svarbių duomenų galima gauti gerokai sparčiau nei prieš keletą dešimtmečių.

Tad šios sistemos padeda geriau planuoti miško valdymą, stebėti išteklius ir efektyviau reaguoti į aplinkos pokyčius.

Robotizuota technika

Lietuvoje dar ne itin dažnai aptinkama, tačiau šiuolaikinėje miškininkystėje jau pasitelkiama ir robotizuota technika. Kadangi pramonėje tokiems įrengimams dažniausiai perleidžiami patys monotoniškiausi ir mažiausiai kūrybiškumo reikalaujantys darbai, ne išimtis čia ir miškininkystė. Pavyzdžiui, robotams jau patikimas medžių sėklų atrinkimas ir pats sėjimo procesas.

Preciziška tikslingai atrinktų sėklų sėja medelynuose leidžia iš anksto be klaidų apskaičiuoti medelių kiekį ir paruošti kokybiškus sodmenis. Be to, tai leidžia „perkelti“ žmonių rankas iš primityviausių darbų į reikalaujančius didesnio įsitraukimo, kūrybiškesnio požiūrio ir pan.

Ateityje tikėtina ir spartesnė robotizuotos miškų priežiūros bei atkūrimo darbų technikos plėtra. Beveik nėra abejonių, kad ji vyks laikantis tų pačių principų – robotai pakeis žmones ten, kur jie gali našiau atlikti mechaniškus miškų tvarkymo, atkūrimo, priežiūros ir panašius darbus.

Medžių stebėjimo sistemos

Dar viena sritis, kurios proveržį lėmė technologijų ištobulėjimas ir kritusi įrangos kaina, yra medžių stebėjimas. Tiek mokslininkai, tiek miškininkai šiandien gali naudoti mažyčių jutiklių sistemas, leidžiančias realiu laiku stebėti medžių gyvybingumą, dirvožemio parametrus ir kitus svarbius aplinkos veiksnius.

Šios sistemos leidžia efektyviai laiku pastebėti problemas – tiek ligas, tiek kenkėjų veiklą. Tuomet galima laiku imtis priemonių ir užkirsti kelią nuostoliams. Be to, gaunami duomenys gali būti panaudojami moksliniams tyrimams.

Taip pat vystomos fotogrametrinės žaliavinės medienos matavimo technologijos, leidžiančios greičiau, pigiau ir patikimiau matuoti medienos kiekius.

Kiti programinės įrangos sprendimai

Technologijų bendrovės vysto ir daugybę kitų efektyviai miškininkystei skirtų sprendimų, kurie padės miškų specialistams geriau tvarkytis su savo darbais nė neišvykus iš biuro ar namų. Tai – įvairūs programinės įrangos sprendimai. Jie apima platų veiklų spektrą: nuo medžių augimo prognozavimo programų, kurios leidžia tiksliau apskaičiuoti potencialius ateities rezultatus, iki analizės ar modeliavimo įrankių, kurie leidžia vertinti įvairius ūkininkavimo miškuose scenarijus.

Naudojant modeliavimo ir duomenų analizės programinę įrangą, galima efektyviai numatyti išteklių naudojimą ir galimą atitinkamą rezultatą. Tai leidžia miško savininkams priimti pagrįstus sprendimus, užtikrinant tvarų miško valdymą ir minimizuojant neigiamą poveikį aplinkai.

Medžių augimo prognozavimo programinė įranga leidžia planuoti tvarią medienos kirtimo strategiją, optimizuojant išteklių naudojimą ir padidinant ekonominę naudą.

Visos aukščiau paminėtos technologijos miškų savininkams leidžia efektyviau valdyti išteklius, lengviau pasirinkti ir pagrįsti sprendimus, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrinti tvarų miškų naudojimą, kas yra ypač svarbu šiuolaikinėje miškininkystėje. Nėra abejonių, kad pažangiosios technologijos ir ateityje neaplenks šio sektoriaus.

Klimato kaitos pokyčiai – ką jie atneš į Lietuvos miškus?

Visuotinė klimato kaita palieka ženklų kiekviename planetos kampelyje. Ir Lietuvoje jau pamažu įprantame prie švelnesnių žiemų, vis drąsiau į rudens teritoriją išsiplečiančios vasaros ar kitų orų pokyčių, kurių savo jaunystėje nepamena mūsų tėvai. Klimato pokyčiai neišvengiamai veikia ir visą mus supančią gamtą, tad ne išimtis čia – ir miškai.

Panagrinėkime, kokių pokyčių jau netolimoje ateityje gali tikėtis miškų savininkai Lietuvoje.

Sudėties pokyčiai

Besikeičiantis klimatas gali lemti miškuose augančių medžių rūšių pokyčius. Dėl šiltėjančio klimato miškuose gali plisti tokie šilumą mėgstantys medžiai, kaip antai pušys ar ąžuolai. Savo ruožtu drėgnesnes ir vėsesnes sąlygas mėgstantys eglynai ar beržynai gali trauktis.

Taip pat gali sulėtėti arba pagreitėti tam tikrų rūšių augimas, priklausomai nuo aukščiau paminėtų sąlygų. Taigi, klimato pokyčiai gali lemti ir biologinės įvairovės pokyčius, o tai sukels savaiminį besiritančios sniego gniūžtės efektą kitoms floros bei faunos ekosistemoms.

O gyventojai pokyčius gali pajusti ir ne pačiais maloniausiais būdais. Miškai atlieka svarbų vaidmenį slopinant dirvožemio eroziją ir gerinant gėlo vandens valymą, tad žala jiems gali turėti plačią įtaką visai gamtinei aplinkai.

Kenkėjų plitimas ir ekstremalių orų žala

Dar vienas negatyvus klimato kaitos aspektas – jos poveikis kenkėjų ir ligų plitimui. Šiltesni ir drėgnesni orai gali sukurti palankesnes sąlygas kenkėjams ir augalų ligoms, kurios gali plisti greičiau ir plačiau. Pavyzdžiui, spygliuočių kenkėjai, kaip Lietuvoje jau liūdnai pagarsėjęs žievėgraužis tipografas, gali ilgiau ir intensyviau veikti, išplisti į platesnius plotus ir sukelti didesnę žalos riziką.

Žvelgiant plačiau, kenkėjų veikla gali virsti didesniais miškų augintojų ekonominiais nuostoliais: medienos resursų sumažėjimu, taip pat apribojimais laisvalaikio ir rekreacijos veikloms.

Dar vienas potencialus pavojus yra dėl klimato pokyčių vis dažniau pasitaikantys ekstremalūs orų reiškiniai: galingos audros, potvyniai ar net viesulai. Lietuvos gyventojai puikiai pamena šią vasarą kone pusantros paros siautusią audrą, kuri pasižymėjo ne tik kai kuriose vietose per parą iškritusiomis mėnesio lietaus normomis, bet ir daugybe vėjovartų miškuose, taip pat ant elektros tiekimo laidų kritusių medžių, be elektros palikusių dešimtis tūkstančių gyventojų.

Mokslininkai įspėja, kad ateityje tokių reiškinių dėl šylančio klimato galima tikėtis dažniau, tad ir žala miškingoms teritorijoms gali augti. Retėjant miškams, gali išaugti oro tarša ir lėtėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbavimas, o tai savo ruožtu sukuria užburtą ratą, nes atmosferoje šios dujos dar labiau skatina klimato pokyčius.

Todėl supratimas apie šiuos pokyčius ir jų poveikį yra labai svarbus miškų augintojams, kurie nori užtikrinti tvarią ir sveiką aplinką ateities kartoms. Tiesa, ne viskas pieština vien tik niūriomis spalvomis.

Ar gali išeiti į naudą?

Klimato pokyčiai gali turėti tiek neigiamų, tiek ir teigiamų pasekmių Lietuvos miškams. Pavyzdžiui, šiltesni orai ir ilgesni vegetacijos sezonai gali skatinti greitesnį medžių augimą. Ypač tai taikytina šilumą mėgstančioms rūšims, tokioms kaip minėtos pušys ar ąžuolai. Tai gali paskatinti medienos produkcijos apimčių augimą.

Kitas aspektas, prie kurio gali tekti įprasti, yra naujų rūšių atsiradimas. Tokių rūšių, kurios atsparesnės šilumai ar net sausroms. Gali būti, kad ilguoju laikotarpiu Lietuvos miškuose išvysime vis daugiau šilumą mėgstančių augalų, o dabar augantys augalai ir dalis faunos adaptuosis prie naujų sąlygų, vėlgi užtikrinant didesnę biologinę įvairovę. Tai savo ruožtu leis išlaikyti stabilesnę dirvožemio kokybę ir kenkėjų kontrolę, dėl išliekančios jiems konkurenciją kuriančios aplinkos.

Tačiau invazinės rūšys gali padėti persikelti ir nepageidaujamiems organizmams: grybams, bakterijomis, įvairiems ligų sukėlėjams ir pan. Dažniausiai vietinė augalija nebūna pasirengusi egzotiniams ligų sukėlėjams, todėl jų keliamas pavojus gali sparčiai išaugti iki didelio masto problemos.

Tad svarbu atkreipti dėmesį, kad visos galimos naudos turėtų būti vertinamos kartu su rizikomis. Tinkamas miškininkystės valdymas ir adaptacijos strategijos gali padėti maksimaliai išnaudoti teigiamus pokyčius ir minimalizuoti neigiamus padarinius. Daugiau informacijos apie tai miškų savininkams gali suteikti miškininkystės specialistai.

Valdant klimato pokyčius – svarbi miškų rolė

Turint omenyje visus šiuos galimus pokyčius, būtina nepamiršti, kad būtent planetos miškai ir yra vienas svarbiausių klimato stabilizatorių. Augdami medžiai sugeria anglies dvideginį ir išskiria deguonį. Be to, anglis gali būti ilgam „užrakinama“ medienoje tiek jos pirminėje būsenoje, tiek vėliau iš jos sukurtuose ilgo naudojimo produktuose. Net ir panaudojama energijai gauti, mediena nepadidins atmosferoje jau esančio anglies kiekio.

Jau numatyta, kaip miškai tiesiogiai turi prisidėti prie žemyno žaliojo kurso įgyvendinimo. Naujoje Europos Sąjungos miškų strategijoje iki 2030 metų pripažįstamas pagrindinis ir daugiafunkcis miškų vaidmuo bei miškininkų ir visos su mišku susijusios vertės grandinės indėlis siekiant iki 2050 m. sukurti tvarią ir neutralaus poveikio klimatui ekonomiką.

Miškotvarkos projektas: svarbiausias dokumentas ant miško savininko stalo

Efektyvi ir Lietuvoje galiojančius reglamentus atitinkanti miško priežiūra apima ne tik fizines pastangas. Ne mažiau svarbu turėti tvarkingą dokumentaciją, o svarbiausias yra miškotvarkos projektas. Šis dokumentas – lyg miško pasas – yra kelrodis, į kurį pažvelgę gauname visą svarbiausią informaciją, o taip pat jis tarnauja ir kaip trumpa taisyklių knyga, aiškiai išdėstanti, kaip miško valdoje turėtų būti organizuojama ūkinė veikla ir atliekami visi svarbiausi darbai: nuo kirtimų iki atkūrimo ir žemių tvarkymo.

Valstybinė miškų tarnyba nurodo, kad „miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti“.

Taigi, norint legaliai naudotis mišku, jį tvarkyti ar kirsti būtina parengti miškotvarkos projektą, kuris atitiktų visus galiojančius miškų priežiūros reglamentus. Šis dokumentas reikalingas visiems savininkams, valdantiems 3 ir daugiau hektarus miško.

Miškotvarkos projektas galioja bent 10 metų (jeigu sklypas mažesnis nei 10 hektarų, galima prašyti parengti 20 metų), todėl tampa aiškiu ilgalaikiu planu, numatančiu kaip ir kada privačiame miške bus ūkininkaujama, kokių tikslų bus siekiama ir koks numatomas rezultatas. Jei per 10 metų laikotarpį savininkas neįvykdo visų suprojektuotų ūkinių priemonių, jo prašymu, projektas gali būti pratęstas dar 5 metams.

Projekto parengimas ir turinys: visi žingsniai iš eilės

Visų pirma, privataus miško nuosavybė turi būti įregistruota Registrų centre, o miško savininkas turi turėti valdos planą bei valdos registravimo pažymėjimą. Su šiais dokumentais galima pradėti rengti miškotvarkos projektą. Svarbu ir tai, kad prieš rengiant miškotvarkos projektą miško valda turi būti pažymėta aiškiomis ribinėmis linijomis.

Miškotvarkos projektą paruošti gali tik kvalifikuoti specialistai, turintys miškotvarkos rengimo atestatus bei atitinkamą išsilavinimą – jie registruoti Valstybinės miškų tarnybos registre. Tokių specialistų profesionaliai parengti miškotvarkos projektai sudaromi laikantis gamtosaugos reikalavimų bei Lietuvoje galiojančių teisės aktų. Projekto rengimui su pasirinktu specialistu sudaroma sutartis.

Projekte gana smulkiai ir kruopščiai turi būti įvardinti miško atkūrimo darbai ir jam taikomi aplinkosaugos reikalavimai, medžių rūšys ir tankumas, kada ir kokie miško kirtimo darbai bus vykdomi, kokie veiksmai yra galimi.

Šiame dokumente taip pat numatomos pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, o savininkui labai svarbu ir tai, kad sudarant tokį projektą atliekama miško taksacija ir jis iš esmės gauna informaciją apie visas jo miške turimas medienos atsargas. O tai savo ruožtu leidžia tiksliai paskaičiuoti miško vertę.

Sudarius miškotvarkos projektą ir atlikus visus derinimo darbus, jis užregistruojamas Valstybinėje miškų tarnyboje. Nuo šio momento projektas įsigalioja.

Jeigu miškotvarkos projekto nėra

Miškų savininkams, kurių valdos yra mažesnės nei 3 hektarai, rengti miškotvarkos projektų nebūtina. Jie gali pasirinkti ūkininkauti supaprastinta tvarka. Tuomet pagrindinių kirtimų vykdymui užteks konkrečiai situacijai reikalingų dokumentų (biržės atrėžimo brėžinio ir/ar taškavimo lapo, naudojamo kirstinių medžių tūriui apskaičiuoti).

Visais kitais atvejais, neturint miškotvarkos projekto pagrindiniai kirtimai privačiose valdose arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančioje miško žemėje draudžiami. Tiesa, yra iš išimčių.

Jos taikomos:

  • III–IV A miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų ar mišriuose medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir/ar blindės sudaro 76 procentus ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio, visų rūšių pagrindiniams kirtimams;
  • III–IV A miškų grupių miškų mišriuose medynuose baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių iškirtimui atrankiniais ir atvejiniais pagrindiniais kirtimais;
  • kirtimams IV B grupės miškuose.

Reali nauda

Kaip ir minėjome teksto pradžioje, miškotvarkos projektas yra svarbus dokumentas ne tik dėl reglamento, bet ir dėl realiai miško savininkui suteikiamos naudos. Pavyzdžiui, be jo labai sunku tiksliai paskaičiuoti turimo miško vertę, o dokumente pateikiama informacija leidžia matyti realią padėtį ir imtis pagrįstų ūkininkavimo veiksmų.

Kartais miško savininkai linkę pervertinti savo nuosavybę, nors lygiai taip gali susiklostyti ir atvirkščia situacija, kai mišką paveldėjęs asmuo ne iki galo žino, kokios vertės valdą perėmė. Atitinkamai, žinant realią miško vertę galima argumentuotai pagrįsti prašomą kainą jį parduodant.

Daugiau privačių miškų savininkams naudingos informacijos galite rasti mūsų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Kaip padovanoti mišką?

Kaip ir bet kuris kitas turtas, miškas gali būti dovanojamas. Iš tiesų, gyvenime neretai susiklosto situacijos, kai miško savininkai pasiekia sidabrinį amžių ir nori daugiau ilsėtis ar tinkamas rūpestis savo mišku jiems tiesiog tampa per sunkia našta. Kaip ir rašėme anksčiau, kokybiška miško priežiūra yra nuoseklių pastangų rezultatas, todėl geriausia, kai ja gali užsiimti aktyvūs ir pakankamai dėmesio tam galintys skirti savininkai. Neretai jais tampa ankstesnių savininkų vaikai ar anūkai.

Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kuomet miško dovanojimas yra aktualus. Kartais į aktyvią veiklą tokiu būdu įtraukiami nauji entuziastingi miško puoselėtojai, kartais taip apdovanojami šeimos nariai ar draugai, kartais miškai dovanojami specialiems fondams. Gyvenime būna visokių situacijų.

Tad kuo miško dovanojimas ypatingas?

Paprastesnė procedūra

Pagal Lietuvos Respublikos įstatyminę bazę, miško padovanojimas yra daug paprastesnis procesas nei jo pardavimas ar paveldėjimas. Taip yra dėl to, kad dovanojant mišką išvengiama keleto formalumų, kurie būtini jį parduodant ar paveldint.

Nusprendus kažkam padovanoti mišką, tereikia atlikti keletą veiksmų:

  • „Registrų centre“ reikia sužinoti miško sklypo kadastrinį numerį. Jis gali būti nurodytas ir kituose miško dokumentuose. Jeigu jų nerandate, kreipkitės į „Registrų centrą“, kad pateiktų pažymą apie Jūsų valdomą mišką;
  • Nuvykti pas notarą ir sudaryti dovanojimo sutartį su asmeniu, kuriam norima padovanoti mišką.

Pagrindinis dovanojimo procedūros supaprastinimas, palyginus su miško pardavimu, yra prievolės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) išvengimas. Paprastai, pardavimo atveju po tokio kreipimosi NŽT siūlytų sklypą įsigyti kaimynams, pagal jiems įstatymo numatytą pirmumo teisę. Tai taip pat užtruktų mažiausiai 30 kalendorinių dienų.

Dovanojant mišką šių veiksmų atlikti nereikia – pakanka sudaryti notarinę dovanojimo sutartį.

Kur slypi pavojai

Svarbu žinoti, kad dovanojimo teise reikia naudotis nuoširdžiai. Dėl paprastesnės procedūros ir galimybės nuslėpti mokesčius, kartais šis veiksmas tampa piktavalių veiklos taikiniu. Tokiais atvejais miškų savininkams gali būti siūlomi apsimestiniai dovanojimo sandoriai, o galiausiai galima likti ir be miško, ir be pinigų.

Tad jeigu miško savininkui siūloma dovanoti savo turtą nežinomiems asmenims, tarpininkams ar įmonėms, verta suklusti, nes tai gali būti neskaidrios ar net apgaulingos veiklos požymis.

Daugiau naudingų patarimų miškų savininkams rasite mūsų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.