Šiuolaikiniai miškininkystės įrankiai – kokie jie?

Nors miškininkystė yra šimtmečius skaičiuojanti pramonės sritis, jos darbo įrankiai – toli gražu ne archajiški. Šiuolaikiniai urėdijų darbuotojai ar miškų savininkai, gerindami savo ūkį, įvairiems darbams pasitelkia pačias moderniausias technologijas. Dronai, palydovinio pozicionavimo sistemos, įvairūs nuotoliniai prietaisai ir specializuota programinė įranga – visa tai padeda efektyviau tvarkyti ir prižiūrėti miškus, užtikrinti buveinių apsaugą ir gerinti medienos auginimo rodiklius.

Kokias įdomiausias šiuolaikines technologijas naudoja miškininkai?

Dronai

Tampa jau įprasta, kad kur bepasisuksi, ten vis sparčiau įdarbinami dronai. Šių prietaisų technologijoms ištobulėjus ir atpigus, dronų pritaikomumo sritys taip pat gerokai išsiplėtė, o miškuose jie dažnai tiesiog nepamainomi.

Pagrindiniai šių prietaisų privalumai nesunkiai nuspėjami: jie suteikia galimybę turėti akis net sunkiausiai prieinamose vietose, be to, jais patogu ir greita naudotis. Todėl šiandien įvairių tipų dronai itin populiarūs iš oro fotografuojant miškus, juos stebint, inventorizuojant, renkant informaciją po pavojingų reiškinių, kaip antai audros ar snygiai, kenkėjų veikla ir pan.

Dronai padeda greitai ir tiksliai surinkti reikalingus duomenis, prireikus – juos atnaujinti, o dar svarbiau, kad dronų valdymui pakanka vieno žmogaus. Dėl visų šių savybių, šie įrenginiai taip pat leidžia sutaupyti materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius: mažiau žmonių gali efektyviai stebėti ir greitai atnaujinti informaciją apie didesnius miškų plotus.

GPS ir GIS technologijos 

Duomenims apie miškus kaupti taip pat plačiai naudojamos palydovinės technologijos, kaip antai Globali padėties nustatymo sistema (GPS) ir Geografinė informacinė sistema (GIS). GPS technologijos leidžia tiksliai nustatyti miškų ribas, konkrečių medžių augimo vietas ir pan.

GIS technologija skirta skaitmeninių, koordinuotų erdvėje duomenų kaupimui, saugojimui, vaizdavimui, redagavimui, integravimui bei analizei. Pavyzdžiui, galimybė modeliuoti duomenis, leidžia miškininkams geriau iš anksto pasirengti tokiems iššūkiams, kaip kenkėjų padaroma žala, ligų plitimas, klimato pokyčiai ir pan.

Šiuolaikiniai kvalifikuoti miškininkai ne tik dirba su GIS sistemomis, bet ir naudoja įvairias duomenų bazes, kurios padeda palyginti turimus duomenis, juos analizuoti ir priimti moksliškai pagrįstus sprendimus. Vėliau modeliuojamus sprendimus galima palyginti su realia situacija miškuose. Šią informaciją gali padėti surinkti jau minėti dronai, todėl daugybę svarbių duomenų galima gauti gerokai sparčiau nei prieš keletą dešimtmečių.

Tad šios sistemos padeda geriau planuoti miško valdymą, stebėti išteklius ir efektyviau reaguoti į aplinkos pokyčius.

Robotizuota technika

Lietuvoje dar ne itin dažnai aptinkama, tačiau šiuolaikinėje miškininkystėje jau pasitelkiama ir robotizuota technika. Kadangi pramonėje tokiems įrengimams dažniausiai perleidžiami patys monotoniškiausi ir mažiausiai kūrybiškumo reikalaujantys darbai, ne išimtis čia ir miškininkystė. Pavyzdžiui, robotams jau patikimas medžių sėklų atrinkimas ir pats sėjimo procesas.

Preciziška tikslingai atrinktų sėklų sėja medelynuose leidžia iš anksto be klaidų apskaičiuoti medelių kiekį ir paruošti kokybiškus sodmenis. Be to, tai leidžia „perkelti“ žmonių rankas iš primityviausių darbų į reikalaujančius didesnio įsitraukimo, kūrybiškesnio požiūrio ir pan.

Ateityje tikėtina ir spartesnė robotizuotos miškų priežiūros bei atkūrimo darbų technikos plėtra. Beveik nėra abejonių, kad ji vyks laikantis tų pačių principų – robotai pakeis žmones ten, kur jie gali našiau atlikti mechaniškus miškų tvarkymo, atkūrimo, priežiūros ir panašius darbus.

Medžių stebėjimo sistemos

Dar viena sritis, kurios proveržį lėmė technologijų ištobulėjimas ir kritusi įrangos kaina, yra medžių stebėjimas. Tiek mokslininkai, tiek miškininkai šiandien gali naudoti mažyčių jutiklių sistemas, leidžiančias realiu laiku stebėti medžių gyvybingumą, dirvožemio parametrus ir kitus svarbius aplinkos veiksnius.

Šios sistemos leidžia efektyviai laiku pastebėti problemas – tiek ligas, tiek kenkėjų veiklą. Tuomet galima laiku imtis priemonių ir užkirsti kelią nuostoliams. Be to, gaunami duomenys gali būti panaudojami moksliniams tyrimams.

Taip pat vystomos fotogrametrinės žaliavinės medienos matavimo technologijos, leidžiančios greičiau, pigiau ir patikimiau matuoti medienos kiekius.

Kiti programinės įrangos sprendimai

Technologijų bendrovės vysto ir daugybę kitų efektyviai miškininkystei skirtų sprendimų, kurie padės miškų specialistams geriau tvarkytis su savo darbais nė neišvykus iš biuro ar namų. Tai – įvairūs programinės įrangos sprendimai. Jie apima platų veiklų spektrą: nuo medžių augimo prognozavimo programų, kurios leidžia tiksliau apskaičiuoti potencialius ateities rezultatus, iki analizės ar modeliavimo įrankių, kurie leidžia vertinti įvairius ūkininkavimo miškuose scenarijus.

Naudojant modeliavimo ir duomenų analizės programinę įrangą, galima efektyviai numatyti išteklių naudojimą ir galimą atitinkamą rezultatą. Tai leidžia miško savininkams priimti pagrįstus sprendimus, užtikrinant tvarų miško valdymą ir minimizuojant neigiamą poveikį aplinkai.

Medžių augimo prognozavimo programinė įranga leidžia planuoti tvarią medienos kirtimo strategiją, optimizuojant išteklių naudojimą ir padidinant ekonominę naudą.

Visos aukščiau paminėtos technologijos miškų savininkams leidžia efektyviau valdyti išteklius, lengviau pasirinkti ir pagrįsti sprendimus, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrinti tvarų miškų naudojimą, kas yra ypač svarbu šiuolaikinėje miškininkystėje. Nėra abejonių, kad pažangiosios technologijos ir ateityje neaplenks šio sektoriaus.

Kokie metodai leidžia našiau auginti mišką?

Šiuolaikinės technologijos, sertifikavimo sprendimai, apgalvoti organizaciniai metodai – visa tai padeda moderniems miškų augintojams siekti geriausių rezultatų. Štai paprastas pavyzdys – specializuota programinė įranga leidžia imituoti daugybę miško auginimo etapų tiesiog kompiuterio ekrane ir sumodeliuoti optimalų kelią, kurio laikantis bus užtikrinamas našesnis miško auginimas ir geresnė jo priežiūra.

Tad kalbant apie šiuolaikiškus miškų valdymo metodus ir gerąsias praktikas, galima trumpai išskirti penkias pagrindines sritis, kurioms miškų savininkai neabejotinai turėtų skirti daugiau dėmesio.

Tvarus miškų tvarkymas ir sertifikavimas

Dar praeitame amžiuje suformuluota tvaraus miško išteklių naudojimo koncepcija nurodo, kad miškai turėtų būti auginami ir prižiūrimi taip, kad teiktų visuomenei nenutrūkstamą naudą, todėl miškų plotai turėtų būti nuolat atkuriami ir plečiami, stiprinama miškų sveikata (apie tai kalbėjome praeitame straipsnyje), gausinama biologinė įvairovė ir tausojami visi miškų ekosistemos elementai. Šia koncepcija vadovaujamasi ar bent jau stengiamasi vadovautis kone visoje Europoje.

Svarbiausia, kad tvariai naudojami miškai gali patenkinti įvairius subalansuotus žmonijos poreikius – nuo energetikos, statybų ar žaliavų pramonės iki sociokultūrinių interesų. Be to, tvarus miško naudojimas yra neatsiejamas nuo medienos pramonės, o jos kuriamas ekonominis efektas žmonijai yra ne ką mažiau svarbus. Pavyzdžiui, ūkiniuose miškuose ribojant ūkinę veiklą labiau plistų miško ligos ir kenkėjai, intensyviai plėstųsi, ypač derlingesniuose dirvožemiuose, krūmynai ir menkavertės medžių rūšys.

Tad tvarus miškų tvarkymas apima metodus, kurie užtikrina ilgalaikį miškų išsaugojimą, atsižvelgiant į ekologinius, socialinius ir ekonominius aspektus. Sertifikavimo sistemos, tokios kaip antai FSC (angl. Forest Stewardship Council), skatina atsakingą miškų tvarkymą, taikant tvarius metodus.

Sertifikavimo sistemų naudojimas ne tik padeda pagerinti miškų valdymą, bet ir leidžia miško savininkui užtikrinti, kad produktai iš jo patiektos medienos atitiktų tvarumo standartus. Sertifikuoti miškus galima ir Lietuvoje.

Tikslusis (technologijomis grįstas) miškininkystės valdymas

Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę tiksliai valdyti net didžiausius miško plotus, tam pasitelkiant ribotus resursus. Globalaus pozicionavimo (GPS) įrenginių, geografinės informacinės sistemos (GIS) programų, dronų ir nuotolinio stebėjimo sistemų naudojimas leidžia valdyti ūkinius miškus gerokai našiau.

Visos šios technologijos įgalina tikslų miško būklės nustatymą, kenkėjų ir ligų paplitimo stebėjimą, medynų rūšių įvairovės nustatymą, kirtimų ir medienos tiekimo planavimą nuotoliniu būdu, pasitelkiant mažesnį specialistų skaičių ir taupant jų laiką.

Naudojant dronus ar palydovinius vaizdus, galima greitai ir tiksliai įvertinti miško būklę, stebėti augalijos pokyčius, kenkėjų plitimą, miškų gaisrus ir kitus svarbius aplinkos veiksnius.

Miško atkūrimas ir regeneracijos skatinimas

Miško atkūrimas apima tiek natūralių, tiek dirbtinių metodų naudojimą, siekiant skatinti miško augalijos atkūrimą po kirtimų, gaisrų, gamtos stichijų ir pan. Tai gali būti padaryta sodinant vietines rūšis, skatinant natūralų žėlinių augimą, kontroliuojant invazines rūšis ir taikant tinkamas dirvožemio tvarkymo priemones.

Speciali šiuolaikinė kompiuterių programinė įranga jau leidžia efektyviai modeliuoti ir prognozuoti įvairių rūšių regeneracijos sėkmę, atsižvelgiant į įvairias aplinkos sąlygas.

Klimato kaitos valdymas

Miškai vaidina pagrindinį vaidmenį anglies dvideginio šalinime iš atmosferos. Augdami medžiai sugeria anglies dvideginį ir išskiria deguonį. Be to, anglis gali būti ilgam „užrakinama“ medienoje tiek jos pirminėje būsenoje, tiek vėliau iš jos sukurtuose ilgo naudojimo produktuose. Net ir panaudojama energijai gauti, mediena nepadidins atmosferoje jau esančio anglies kiekio.

Siekiant maksimaliai išnaudoti miškų gebėjimą saugoti anglį, reikia skatinti natūralią miškų struktūrą ir biologinę įvairovę. Svarbu sudaryti sąlygas miškams kaupti daugiau anglies per ilgesnį laikotarpį.

Miškai taip pat atlieka svarbų vaidmenį gerinant vandens kokybę. Jei miškai auga tvariai, apsaugomi vandens telkiniai, užkertamas kelias dirvožemio erozijai ir išlaikomas upių bei upelių vientisumas.

Vėlgi į pagalbą miškų savininkams gali atkeliauti šiuolaikinės technologijos. Specialios programos leidžia taikyti anglies sekvestracijos modelius ir pasitelkti prognozavimo įrankius, siekiant apskaičiuoti miškų anglies kaupimo potencialą ir įvertinti miško valdymo poveikį klimatui. Šie skaičiai ateityje gali tapti pamatu išvestiniams veiksmams – miškų, kaip investicinio turto, vertinimui.

Bendruomenės įtraukimas ir dalyvavimas

Įtraukiant vietines bendruomenes į miškų valdymo procesą taip pat galima užtikrinti ilgalaikį miškų išsaugojimą ir tvarų naudojimą. Vietos gyventojai gali suteikti vertingų istorinių žinių apie vietinę ekosistemą, biologinę įvairovę, taip pat jie gali būti labiau motyvuoti prisidėti prie tvarios lokalios miškininkystės.

Kai kurioms vietinėms bendruomenėms miškai – kultūriškai ir dvasiškai svarbi vertybė. Tvari miškininkystė apima ir šį aspektą, todėl ir siekia padėti vietiniams išlaikyti jų ryšį su miškų buveinėmis, tuo pačiu puoselėjant harmoningą santykį tarp žmogaus ir gamtos.

Sekite mus socialiniame tinkle „Facebook“.