Kokie metodai leidžia našiau auginti mišką?

Šiuolaikinės technologijos, sertifikavimo sprendimai, apgalvoti organizaciniai metodai – visa tai padeda moderniems miškų augintojams siekti geriausių rezultatų. Štai paprastas pavyzdys – specializuota programinė įranga leidžia imituoti daugybę miško auginimo etapų tiesiog kompiuterio ekrane ir sumodeliuoti optimalų kelią, kurio laikantis bus užtikrinamas našesnis miško auginimas ir geresnė jo priežiūra.

Tad kalbant apie šiuolaikiškus miškų valdymo metodus ir gerąsias praktikas, galima trumpai išskirti penkias pagrindines sritis, kurioms miškų savininkai neabejotinai turėtų skirti daugiau dėmesio.

Tvarus miškų tvarkymas ir sertifikavimas

Dar praeitame amžiuje suformuluota tvaraus miško išteklių naudojimo koncepcija nurodo, kad miškai turėtų būti auginami ir prižiūrimi taip, kad teiktų visuomenei nenutrūkstamą naudą, todėl miškų plotai turėtų būti nuolat atkuriami ir plečiami, stiprinama miškų sveikata (apie tai kalbėjome praeitame straipsnyje), gausinama biologinė įvairovė ir tausojami visi miškų ekosistemos elementai. Šia koncepcija vadovaujamasi ar bent jau stengiamasi vadovautis kone visoje Europoje.

Svarbiausia, kad tvariai naudojami miškai gali patenkinti įvairius subalansuotus žmonijos poreikius – nuo energetikos, statybų ar žaliavų pramonės iki sociokultūrinių interesų. Be to, tvarus miško naudojimas yra neatsiejamas nuo medienos pramonės, o jos kuriamas ekonominis efektas žmonijai yra ne ką mažiau svarbus. Pavyzdžiui, ūkiniuose miškuose ribojant ūkinę veiklą labiau plistų miško ligos ir kenkėjai, intensyviai plėstųsi, ypač derlingesniuose dirvožemiuose, krūmynai ir menkavertės medžių rūšys.

Tad tvarus miškų tvarkymas apima metodus, kurie užtikrina ilgalaikį miškų išsaugojimą, atsižvelgiant į ekologinius, socialinius ir ekonominius aspektus. Sertifikavimo sistemos, tokios kaip antai FSC (angl. Forest Stewardship Council), skatina atsakingą miškų tvarkymą, taikant tvarius metodus.

Sertifikavimo sistemų naudojimas ne tik padeda pagerinti miškų valdymą, bet ir leidžia miško savininkui užtikrinti, kad produktai iš jo patiektos medienos atitiktų tvarumo standartus. Sertifikuoti miškus galima ir Lietuvoje.

Tikslusis (technologijomis grįstas) miškininkystės valdymas

Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę tiksliai valdyti net didžiausius miško plotus, tam pasitelkiant ribotus resursus. Globalaus pozicionavimo (GPS) įrenginių, geografinės informacinės sistemos (GIS) programų, dronų ir nuotolinio stebėjimo sistemų naudojimas leidžia valdyti ūkinius miškus gerokai našiau.

Visos šios technologijos įgalina tikslų miško būklės nustatymą, kenkėjų ir ligų paplitimo stebėjimą, medynų rūšių įvairovės nustatymą, kirtimų ir medienos tiekimo planavimą nuotoliniu būdu, pasitelkiant mažesnį specialistų skaičių ir taupant jų laiką.

Naudojant dronus ar palydovinius vaizdus, galima greitai ir tiksliai įvertinti miško būklę, stebėti augalijos pokyčius, kenkėjų plitimą, miškų gaisrus ir kitus svarbius aplinkos veiksnius.

Miško atkūrimas ir regeneracijos skatinimas

Miško atkūrimas apima tiek natūralių, tiek dirbtinių metodų naudojimą, siekiant skatinti miško augalijos atkūrimą po kirtimų, gaisrų, gamtos stichijų ir pan. Tai gali būti padaryta sodinant vietines rūšis, skatinant natūralų žėlinių augimą, kontroliuojant invazines rūšis ir taikant tinkamas dirvožemio tvarkymo priemones.

Speciali šiuolaikinė kompiuterių programinė įranga jau leidžia efektyviai modeliuoti ir prognozuoti įvairių rūšių regeneracijos sėkmę, atsižvelgiant į įvairias aplinkos sąlygas.

Klimato kaitos valdymas

Miškai vaidina pagrindinį vaidmenį anglies dvideginio šalinime iš atmosferos. Augdami medžiai sugeria anglies dvideginį ir išskiria deguonį. Be to, anglis gali būti ilgam „užrakinama“ medienoje tiek jos pirminėje būsenoje, tiek vėliau iš jos sukurtuose ilgo naudojimo produktuose. Net ir panaudojama energijai gauti, mediena nepadidins atmosferoje jau esančio anglies kiekio.

Siekiant maksimaliai išnaudoti miškų gebėjimą saugoti anglį, reikia skatinti natūralią miškų struktūrą ir biologinę įvairovę. Svarbu sudaryti sąlygas miškams kaupti daugiau anglies per ilgesnį laikotarpį.

Miškai taip pat atlieka svarbų vaidmenį gerinant vandens kokybę. Jei miškai auga tvariai, apsaugomi vandens telkiniai, užkertamas kelias dirvožemio erozijai ir išlaikomas upių bei upelių vientisumas.

Vėlgi į pagalbą miškų savininkams gali atkeliauti šiuolaikinės technologijos. Specialios programos leidžia taikyti anglies sekvestracijos modelius ir pasitelkti prognozavimo įrankius, siekiant apskaičiuoti miškų anglies kaupimo potencialą ir įvertinti miško valdymo poveikį klimatui. Šie skaičiai ateityje gali tapti pamatu išvestiniams veiksmams – miškų, kaip investicinio turto, vertinimui.

Bendruomenės įtraukimas ir dalyvavimas

Įtraukiant vietines bendruomenes į miškų valdymo procesą taip pat galima užtikrinti ilgalaikį miškų išsaugojimą ir tvarų naudojimą. Vietos gyventojai gali suteikti vertingų istorinių žinių apie vietinę ekosistemą, biologinę įvairovę, taip pat jie gali būti labiau motyvuoti prisidėti prie tvarios lokalios miškininkystės.

Kai kurioms vietinėms bendruomenėms miškai – kultūriškai ir dvasiškai svarbi vertybė. Tvari miškininkystė apima ir šį aspektą, todėl ir siekia padėti vietiniams išlaikyti jų ryšį su miškų buveinėmis, tuo pačiu puoselėjant harmoningą santykį tarp žmogaus ir gamtos.

Sekite mus socialiniame tinkle „Facebook“.

Miškuose – ne tik medžiai. Kuo dar reikėtų pasirūpinti?

Miškų savininkų ūkinė veikla neapsiriboja vien medžių auginimu ir priežiūra. Jiems taip pat tenka prievolė įrengti ar rūpintis tokiais infrastruktūros objektais, kaip, pavyzdžiui, miškų keliai ar priešgaisrinės priemonės. Tad ką svarbu žinoti, kad greta širdį glostančių medynų puoselėjimo būtų tinkamai prižiūrėti ir kiti objektai?

Miškų keliai ir jų priežiūra

Lietuvoje keliai, priklausomai nuo transporto priemonių eismo pralaidumo, socialinės ir ekonominės jų reikšmės, skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius. Miškų keliai priskiriami vietinės reikšmės vidaus keliams, kurie apibūdinami kaip juridinių ar fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai, nuosavybės teise priklausantys valstybei, savivaldybei, juridiniams ar fiziniams asmenims.

Miškų keliai būtini sanitarinei ir priešgaisrinei miškų apsaugai užtikrinti, taip pat paruoštai medienai išgabenti. Šie keliai dažnai yra svarbūs atokiau įsikūrusiems gyventojams, taip pat savo valdomis besinaudojančių privačių miškų savininkams ar tiesiog į pasirinktą gamtos lopinėlį nukakti norintiems miškų lankytojams.

Vykdant miškų kirtimus į kirtavietes ir iš jų vyksta intensyvus sunkiasvorės technikos judėjimas. Tokios transporto priemonės intensyviai naudoja miškų kelius ir daro didelį poveikį jiems, neretai juos ir pažeidžia.

Lietuvos miškų įstatyme numatyta, kad miškų kelių, einančių per miškų savininkų ir valdytojų valdas, priežiūrą ir tvarkymą privalo atlikti tų valdų valdytojai, savininkai ar naudotojai. Kitaip sakant, miškų kelius tvarkyti privalo ne tik miškų, kuriais eina tie keliai, savininkai ar valdytojai, bet kiti asmenys, kurie naudojasi keliais ir juos sugadina ar padaro kitokios žalos.

Vis dėlto stebėti miškų kelių būklę ir jos pokyčius natūraliai turėtų aplink juos besidriekiančių miškų valdytojai bei savininkai. Ši stebėsena nėra vien dėl varnelės pasidėjimo. Kelio savininkas gali teisės aktų nustatyta tvarka laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo, priežiūros darbų metu bei kilus grėsmei saugiam eismui.

Taip pat savivaldybių vykdomosioms institucijoms nustačius laikotarpį, kada ypač didelė kelių sugadinimo tikimybė, medienos transportuotojai privalo jas informuoti apie planuojamą gabenti apvaliąją medieną atitinkamos savivaldybės teritorijoje esančiais vietinės reikšmės vidaus keliais – taigi, ir miškų keliais taip pat.

Priešgaisrinės saugos priemonės

Lietuvos miškuose taikoma bendra priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Tarp pastarųjų taikomos profilaktinės-perspėjamosios priemonės – visuomenės informavimas apie priešgaisrinę saugą.

Toks informavimas gali būti atliktas miškuose statant informacinius stendus, kuriuose perspėjama apie galinčius kilti pavojus. Taip pat rekomenduojamas rekreacinis miškų sutvarkymas – poilsiaviečių su laužavietėmis įrengimas tam tinkamose vietose, skatinant miškų lankytojus naudotis patogia infrastruktūra ir nekurti laužaviečių bet kur.

Kitomis priešgaisrinėmis priemonėmis siekiama greitai ir efektyviai stabdyti atsirandančius gaisrų židinius, užkardyti ugnies plitimą. Dėl to per visą medynų augimo laikotarpį, atsižvelgiant į jų degumo klasę, įrenginėjamos priešgaisrinės juostos, dalies jų funkcijas sėkmingai atlieka ir tie patys miškų keliai.

Priešgaisrinės juostos gali būti specialios mineralizuotos juostos, kuriose būna pašalintos degiosios medžiagos. Taip pat tai gali būti lapuočių medžių juostos, kuriose pašalinamos išvartos, surenkamos šakos, arba spygliuočių medžių juostos, kuriose sumažintas degiųjų medžiagų kiekis, bei magistralinės juostos kalninės pušies medynuose.

Pastarosios įrengiamos prie urbanizuotų teritorijų ir dideliuose kalninės pušies masyvuose. Šiose juostose iškertama ir pašalinama visa sumedėjusi augalija, įrengiami priešgaisriniai keliai.

Priešgaisrinės juostos įrengiamos prie geležinkelių, kelių, kvartalinių linijų ar kvartalų viduje, kitų galimų gaisro kilimo vietų (prie stovyklaviečių, ūkinės veiklos objektų ir pan.).

Ką ir kada tvarkyti?

Miškuose ūkininkaujantys savininkai infrastruktūros priežiūros darbus atlieka tam tinkamiausiu metu. Štai pavasarį, orams pamažu šylant, tvarkomas priešgaisrinis miško inventorius, ruošiami ir statomi priešgaisriniai stendai, įrengiamos ir atnaujinamos priešgaisrinės juostos.

Kovo mėnesį jau pradedami ir miškų kelių priežiūros bei remonto darbai. Taip pat rengiamos poilsio aikštelės. Žemei sušilus tvarkomi grioviai, o pavasariui besibaigiant turėtų būti baigti visi su priešgaisrinės įrangos įrengimu susiję darbai.

Tuo metu miškų keliai gali būti taisomi, atnaujinami ar tiesiami visą vasarą – kuomet tam tinkamiausios gamtos sąlygos. Tradiciškai šie darbai baigiami rudeniui įsibėgėjus, maždaug besibaigiant rugsėjui.

Vidurvasarį taip pat rekomenduojama nepamiršti atnaujinti priešgaisrines mineralizuotas juostas bei patikrinti priešgaisrinių stendų ir poilsiaviečių būklę, įvertinti, ar miškuose gausiau besilankantys žmonės jų nesugadino.

Prasidėjus rudeniui vertėtų patikrinti ir esant poreikiui suremontuoti griovių pralaidas, kad šaltesniuoju sezonu gerai nutekėtų vanduo. Įpusėjus rudeniui reikėtų dar kartą atnaujinti mineralizuotas priešgaisrines juostas, o jau artėjant žiemai nuimti ir, esant poreikiui, suremontuoti priešgaisrinius stendus.

Daugiau privačių miškų savininkams naudingos informacijos galite rasti mūsų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Tvarių ir našių miškų ruošimas: kokie sprendimai būtini?

Nors miškų kirtimo tema dažnai įelektrina dalį visuomenės, ji neišvengiama kalbant apie ūkinę veiklą privačiuose miškuose. Daug aistrų dėl tinkamai arba netinkamai taikomų sprendimų tik parodo, koks lietuviui svarbus miškas. Vis dėlto šiame kontekste svarbu suprasti, kad taisyklinga miško priežiūra neišvengiamai ilguoju laikotarpiu pareikalaus nuosekliai atlikti tam tikrus kirtimus, kurių priežastis nėra vien tik ekonominė grąža. Tikslingais kirtimais taip pat formuojami našūs ir tvarūs miškai, kurių pozityvus ekologinis poveikis yra didžiausias, taip pat ir saugoma miško sveikata.

Be to, pagrindiniai miško kirtimai neatsiejami nuo jo atsodinimo, o to nepadarę savininkai baudžiami. Svarbu žinoti, kad konkretus miško atkūrimo būdas yra parenkamas dar iki jį iškertant ir detalizuojamas miškotvarkos projekte.

Skaičiai kalba

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) 2023 metais paskaičiavo, kad Lietuvoje miškų plotas apima 2,2 mln. hektarų arba trečdalį (33,8 proc.) šalies teritorijos. Palyginimui, vidutinis pasaulinis miškingumas siekia 31 proc.

Tarnybos duomenimis, medienos tūrio prieaugis mūsų šalyje siekia apie 20 mln. m3 per metus, o tuo metu kirtimų apimtys neviršija 60 proc. bendro ir 75 proc. grynojo medienos tūrio prieaugio.

Puoselėjami medžiai turi optimalų augimo laiką, per kurį kiekviena rūšis pasiekia optimalius kiekybinius ir kokybinius parametrus. Todėl svarbu mišką prižiūrėti, o tam nustatytu laiku reikia organizuoti sanitarinius bei ugdomuosius kirtimus.

Išpuoselėti, tvarūs ir našūs miškai iš atmosferos absorbuoja daugiausiai CO2, juose užauginama aukščiausios kokybės mediena. Tik tokia ilgalaikiuose produktuose panaudojama mediena užtikrina ir ilgalaikį CO2 užrakinimą, tad jos ekologinis poveikis yra didžiausias.

Valyti ir ugdyti

Sanitariniais kirtimais valomi oro sąlygų nuniokoti miškai, stabdomas kenkėjų plitimas ar tiesiog gerinama medynų sanitarinė būklė. Tokie kirtimai atliekami nepaisant medžių amžiaus ir dažniausiai daromi ten, kur kiti kirtimai artimu metu nenumatomi. Taip pat taikomi rekonstrukciniai kirtimai, kai siekiama iš esmės pakeisti netinkamos rūšinės sudėties ar mažo skalsumo nebrandžius medynus, jų vietoje įveisiant naujus želdinius.

Sanitariniai kirtimai nuosekliai tuština miško savininko kišenę. Tačiau jie yra įstatymuose numatyta būtina ir vienintelė veiksminga priemonė, kuria žievėgraužių vabzdžių populiacijos atakų atvejais, kaip Lietuvoje buvo 2023 metais, galima išgelbėti likusią medyno dalį nuo pražūties.

Ugdomieji miško kirtimai yra labai svarbūs siekiant užauginti vertingus, aukšto produktyvumo medynus. Juos reikia kryptingai formuoti nuo pat jauno amžiaus, šalinant medžius, kurių palikti netikslinga nei ūkiniu, nei biologiniu požiūriu. Dėl to ugdomieji kirtimai vykdomi beveik visą medyno auginimo laiką.

Pagrindinio naudojimo kirtimai

Pagrindinio naudojimo kirtimais nukertami jau užauginti, brandą pasiekę medynai, kurie vėliau atkuriami iš naujo. Šie kirtimai yra galutinė ekonominės veiklos miškuose priemonė, užtikrinanti savininkui pajamas. Jie pakankamai griežtai reglamentuojami, turi būti atlikti tinkamai ir laiku.

Įstatymais taip pat numatyti visų nuosavybės formų miškuose taikomi minimalūs kertamų medynų amžiai:

Medžių rūšis Minimalus pagrindinių miško kirtimų amžius
 IV miškų grupė (ūkiniai)  III miškų grupė (apsauginiai) Gamtinės brandos (atkuriamųjų kirtimų II grupės miškuose) amžiai
Pušis, maumedis, uosis, klevas, bukas, guobiniai 100 110  170
Eglė  70 80  120
Beržas, Juodalksnis  60 60  90
Baltalksnis, blindė, gluosnis 30 30  50
Liepa, skroblas 60 70  90
Drebulė 40 40  60
Ąžuolas 120 140  200

 

Kada kertama plynai?

Plynaisiais vadinami miško kirtimai, kai visas tam tikro ploto medynas, išskyrus jame esantį gyvybingą pomiškį, paliekamus sėklinius bei gamtosauginiu požiūriu vertingus medžius, iškertamas vienu ypu.

Pagrindiniai tokio kirtimo privalumai: iš karto gaunamas maksimalus iškertamas medienos kiekis ir atitinkamai didesnės pajamos, paprastesnis darbų organizavimas ir vykdymas. Pagrindiniai trūkumai: beveik visais atvejais reikės dirbtinai atsodinti iškirstą mišką, o tai reiškia papildomas išlaidas miško savininkui, taip pat bus formuojamas vienaamžis medynas, kurį kirsti vėl bus galima tik praėjus pusei šimto ar daugiau metų.

Todėl plynai paprastai kertami medynai, kuriuose nėra reikiamo kiekio pagrindinių rūšių pomiškio, polajinių miško želdinių ar antrojo ardo, užtikrinančio ūkiškai vertingo kitos kartos medyno suformavimą.

Atvejiniais kirtimais medynas iškertamas keletu atvejų per 10–20 ar net daugiau metų, siekiant kirtimo metu suformuoti naują medyną – tam pasitarnauja jau esamas ar kertant atsiradęs pomiškis arba antrasis ardas. Tarp kitų šio kirtimo privalumų – galimybė išsaugoti buvusio medyno genetinį paveldą, sutrumpinti medyno išauginimo laiką, racionaliau panaudoti medieną, kai medyną sudaro nevienodo brandumo medžiai, taip pat gauti papildomą prieaugį medyno kirtimo laikotarpiu, ilgesnį laiką neprarasti miško apsauginių funkcijų ir išvengti nepageidaujamos rūšių kaitos.

Atrankiniais kirtimais periodiškai kertant toje pačioje ploto vietoje paimama tik maža dalis augančių medžių, po kirtimo medyne paprastai lieka įvairių amžiaus klasių medžiai ir jis egzistuoja nuolat. Medynas vienu metu ir naudojamas, ir ugdomas, ir atželdomas. Šio būdo kirtimais miškuose išsaugoma didesnė rūšių įvairovė.

Kur kreiptis?

Leidimus kirsti mišką privačioje valdoje išduoda VMT Miškų kontrolės skyriaus teritoriniai poskyriai, kurių kontroliuojamose teritorijose yra numatyta kirsti mišką. Svarbu atsiminti, kad nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos yra draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose.

Šiuo laiku miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, taip pat IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.

Apsauginiuose ir ūkiniuose miškuose jaunuolynų ugdomieji kirtimai yra draudžiami nuo balandžio 1 iki birželio 1 dienos, retinimo ir einamieji kirtimai draudžiami nuo gegužės 1 iki liepos 1 dienos.

Pagrindiniai tokių apribojimų tikslai – gyvūnų veisimosi laikotarpiu sumažinti jų trikdymą.

Sekite mus socialiniame tinkle „Facebook“.