Ar galima apdrausti mišką?

Miškas yra viena iš turto rūšių. Gerai prižiūrimas ir puoselėjamas miškas visuomet bus vertingas, tad jį galima drausti nuo įvairių pavojų, kurie gali tą vertę sumažinti. Vis dėlto, galimybės konkrečioje šalyje apsidrausti mišką priklauso nuo joje veikiančių draudimo bendrovių konkurencijos, nuo jų specializacijos, specialistų turimų kompetencijų ir pan. Tad norint sužinoti galimybes apdrausti konkretų mišką, reikėtų pasitarti su miškininkystės specialistais arba savarankiškai teirautis draudimo bendrovių. Pavyzdžiui, 2024 metų kovo mėnesį Lietuvoje veikė bent viena draudimo bendrovė, siūlanti apdrausti mišką.

Draudimo sąlygos yra dar vienas aspektas, kuris nėra universalus visiems atvejams. Jas konkretaus miško savininkui gali pristatyti tik pati tokias paslaugas teikianti draudimo bendrovė. Sąlygos gali skirtis priklausomai nuo pasirenkamų rizikų draudimo (nuo kokių įvykių galimybės konkrečiai draudžiama), miško vertės, jo vietos ir įvairių kitų aplinkybių.

Ko reikės pradžiai?

Kokią draudimo bendrovę bepasirinktų, mišką drausti norintis jo savininkas turės pateikti visus svarbiausius šios nuosavybės dokumentus: miško įsigijimo dokumentus, patvirtintą ir įregistruotą miškotvarkos projektą, taip pat urėdijos pažymą, kad įsigytas miškas yra sveikas. Gali prireikti pateikti ir daugiau dokumentų, kaip antai sklypo duomenis žemėlapyje ir nurodyti besiribojančių sklypų žemės naudojimo pobūdį bei savininkus.

Taip pat reikės sudaryti sąlygas draudimo bendrovės atstovui apžiūrėti norimą drausti mišką ir įvertinti draudimo riziką. Draudimo įmonė gali netgi nuspręsti paskirti ekspertizę tiksliai miško būklei nustatyti ir tam nusamdyti nepriklausomus ekspertus. Kad miškas galėtų būti draudžiamas, jis turi būti sveikas ir nepažeistas.

Kokie įsipareigojimai?

Apdraudęs mišką jo savininkas privalės užtikrinti, kad būtų laikomasi visų su miškais susijusių Lietuvos Respublikos įstatymų (pvz., miškų įstatymo, žemės įstatymo, saugomų teritorijų įstatymo ir t.t.), valstybinės miškų tarnybos pareigūnų nurodymų, miškotvarkos projektų privalomųjų reikalavimų, taip pat vykdomi priešgaisriniai planai.

Suprantama, kad bus privaloma imtis savalaikių veiksmų, kad miškas būtų apsaugomas nuo gaisrų, kenkėjų, ligų, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ar kitų žalą miškui galinčių padaryti veiksmų.

Miško savininkas gali būti įpareigotas laiku atlikti sanitarinius miško kirtimus, išvežti iš miško žaliavinę medieną, atlikti savalaikį miško atsodinimą pagal LR miškų įstatymą ir t.t. Kitaip sakant, miško savininkas turės kokybiškai prižiūrėti savo mišką ir pats visomis pastangomis užtikrinti, kad jam nebūtų daroma žala.

Kokios rizikos draudžiamos?

Suprantama, draudžiamos didžiausių pavojų rizikos, tačiau, kaip ir minima teksto pradžioje, tikslus įvykių, nuo kurių galima apdrausti mišką, sąrašas skirtingose draudimo bendrovėse gali skirtis. Dalis bendrovių tokio draudimo apskritai nesiūlo arba draudžia ribotą įvykių galimybę.

Taigi, miškas gali būti draudžiamas nuo jo pažeidimo ar praradimo dėl gaisro, kuris kyla savaime ar atsitiktinai. Taip pat gali būti draudžiama stichinio miško pažeidimo ar sunaikinimo galimybė. Taip įvardijamas gali būti audros, liūties, krušos ir pan. stichijos nelaimių poveikis, kai miškui padaroma nustatyta žala.

Miško savininkai gali numatyti ir įvairias kitas rizikas. Dalis jų gali būti labai specifinės konkrečiam miško žemės sklypui dėl, pavyzdžiui, greta jo vykdomos veiklos (vyksta statybos, driekiasi intensyvaus naudojimo keliai ir pan.). Tad kiekvienu tokiu atveju reikėtų konsultuotis su pasirinktos draudimo bendrovės specialistais.

Beje, draudžiami gali būti ne tik ūkinės paskirties miškai. Tai diktuoja logika, kadangi dalis rizikos veiksnių galimi tiek ūkiniuose, tiek kitos paskirties miškuose. Tad draudžiami gali būti ir rezervatiniai, specialiosios paskirties ar apsauginiai miškai.

Daugiau privačių miškų savininkams naudingos informacijos galite rasti mūsų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Tvarių ir našių miškų ruošimas: kokie sprendimai būtini?

Nors miškų kirtimo tema dažnai įelektrina dalį visuomenės, ji neišvengiama kalbant apie ūkinę veiklą privačiuose miškuose. Daug aistrų dėl tinkamai arba netinkamai taikomų sprendimų tik parodo, koks lietuviui svarbus miškas. Vis dėlto šiame kontekste svarbu suprasti, kad taisyklinga miško priežiūra neišvengiamai ilguoju laikotarpiu pareikalaus nuosekliai atlikti tam tikrus kirtimus, kurių priežastis nėra vien tik ekonominė grąža. Tikslingais kirtimais taip pat formuojami našūs ir tvarūs miškai, kurių pozityvus ekologinis poveikis yra didžiausias, taip pat ir saugoma miško sveikata.

Be to, pagrindiniai miško kirtimai neatsiejami nuo jo atsodinimo, o to nepadarę savininkai baudžiami. Svarbu žinoti, kad konkretus miško atkūrimo būdas yra parenkamas dar iki jį iškertant ir detalizuojamas miškotvarkos projekte.

Skaičiai kalba

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) 2023 metais paskaičiavo, kad Lietuvoje miškų plotas apima 2,2 mln. hektarų arba trečdalį (33,8 proc.) šalies teritorijos. Palyginimui, vidutinis pasaulinis miškingumas siekia 31 proc.

Tarnybos duomenimis, medienos tūrio prieaugis mūsų šalyje siekia apie 20 mln. m3 per metus, o tuo metu kirtimų apimtys neviršija 60 proc. bendro ir 75 proc. grynojo medienos tūrio prieaugio.

Puoselėjami medžiai turi optimalų augimo laiką, per kurį kiekviena rūšis pasiekia optimalius kiekybinius ir kokybinius parametrus. Todėl svarbu mišką prižiūrėti, o tam nustatytu laiku reikia organizuoti sanitarinius bei ugdomuosius kirtimus.

Išpuoselėti, tvarūs ir našūs miškai iš atmosferos absorbuoja daugiausiai CO2, juose užauginama aukščiausios kokybės mediena. Tik tokia ilgalaikiuose produktuose panaudojama mediena užtikrina ir ilgalaikį CO2 užrakinimą, tad jos ekologinis poveikis yra didžiausias.

Valyti ir ugdyti

Sanitariniais kirtimais valomi oro sąlygų nuniokoti miškai, stabdomas kenkėjų plitimas ar tiesiog gerinama medynų sanitarinė būklė. Tokie kirtimai atliekami nepaisant medžių amžiaus ir dažniausiai daromi ten, kur kiti kirtimai artimu metu nenumatomi. Taip pat taikomi rekonstrukciniai kirtimai, kai siekiama iš esmės pakeisti netinkamos rūšinės sudėties ar mažo skalsumo nebrandžius medynus, jų vietoje įveisiant naujus želdinius.

Sanitariniai kirtimai nuosekliai tuština miško savininko kišenę. Tačiau jie yra įstatymuose numatyta būtina ir vienintelė veiksminga priemonė, kuria žievėgraužių vabzdžių populiacijos atakų atvejais, kaip Lietuvoje buvo 2023 metais, galima išgelbėti likusią medyno dalį nuo pražūties.

Ugdomieji miško kirtimai yra labai svarbūs siekiant užauginti vertingus, aukšto produktyvumo medynus. Juos reikia kryptingai formuoti nuo pat jauno amžiaus, šalinant medžius, kurių palikti netikslinga nei ūkiniu, nei biologiniu požiūriu. Dėl to ugdomieji kirtimai vykdomi beveik visą medyno auginimo laiką.

Pagrindinio naudojimo kirtimai

Pagrindinio naudojimo kirtimais nukertami jau užauginti, brandą pasiekę medynai, kurie vėliau atkuriami iš naujo. Šie kirtimai yra galutinė ekonominės veiklos miškuose priemonė, užtikrinanti savininkui pajamas. Jie pakankamai griežtai reglamentuojami, turi būti atlikti tinkamai ir laiku.

Įstatymais taip pat numatyti visų nuosavybės formų miškuose taikomi minimalūs kertamų medynų amžiai:

Medžių rūšis Minimalus pagrindinių miško kirtimų amžius
 IV miškų grupė (ūkiniai)  III miškų grupė (apsauginiai) Gamtinės brandos (atkuriamųjų kirtimų II grupės miškuose) amžiai
Pušis, maumedis, uosis, klevas, bukas, guobiniai 100 110  170
Eglė  70 80  120
Beržas, Juodalksnis  60 60  90
Baltalksnis, blindė, gluosnis 30 30  50
Liepa, skroblas 60 70  90
Drebulė 40 40  60
Ąžuolas 120 140  200

 

Kada kertama plynai?

Plynaisiais vadinami miško kirtimai, kai visas tam tikro ploto medynas, išskyrus jame esantį gyvybingą pomiškį, paliekamus sėklinius bei gamtosauginiu požiūriu vertingus medžius, iškertamas vienu ypu.

Pagrindiniai tokio kirtimo privalumai: iš karto gaunamas maksimalus iškertamas medienos kiekis ir atitinkamai didesnės pajamos, paprastesnis darbų organizavimas ir vykdymas. Pagrindiniai trūkumai: beveik visais atvejais reikės dirbtinai atsodinti iškirstą mišką, o tai reiškia papildomas išlaidas miško savininkui, taip pat bus formuojamas vienaamžis medynas, kurį kirsti vėl bus galima tik praėjus pusei šimto ar daugiau metų.

Todėl plynai paprastai kertami medynai, kuriuose nėra reikiamo kiekio pagrindinių rūšių pomiškio, polajinių miško želdinių ar antrojo ardo, užtikrinančio ūkiškai vertingo kitos kartos medyno suformavimą.

Atvejiniais kirtimais medynas iškertamas keletu atvejų per 10–20 ar net daugiau metų, siekiant kirtimo metu suformuoti naują medyną – tam pasitarnauja jau esamas ar kertant atsiradęs pomiškis arba antrasis ardas. Tarp kitų šio kirtimo privalumų – galimybė išsaugoti buvusio medyno genetinį paveldą, sutrumpinti medyno išauginimo laiką, racionaliau panaudoti medieną, kai medyną sudaro nevienodo brandumo medžiai, taip pat gauti papildomą prieaugį medyno kirtimo laikotarpiu, ilgesnį laiką neprarasti miško apsauginių funkcijų ir išvengti nepageidaujamos rūšių kaitos.

Atrankiniais kirtimais periodiškai kertant toje pačioje ploto vietoje paimama tik maža dalis augančių medžių, po kirtimo medyne paprastai lieka įvairių amžiaus klasių medžiai ir jis egzistuoja nuolat. Medynas vienu metu ir naudojamas, ir ugdomas, ir atželdomas. Šio būdo kirtimais miškuose išsaugoma didesnė rūšių įvairovė.

Kur kreiptis?

Leidimus kirsti mišką privačioje valdoje išduoda VMT Miškų kontrolės skyriaus teritoriniai poskyriai, kurių kontroliuojamose teritorijose yra numatyta kirsti mišką. Svarbu atsiminti, kad nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos yra draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose.

Šiuo laiku miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, taip pat IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.

Apsauginiuose ir ūkiniuose miškuose jaunuolynų ugdomieji kirtimai yra draudžiami nuo balandžio 1 iki birželio 1 dienos, retinimo ir einamieji kirtimai draudžiami nuo gegužės 1 iki liepos 1 dienos.

Pagrindiniai tokių apribojimų tikslai – gyvūnų veisimosi laikotarpiu sumažinti jų trikdymą.

Sekite mus socialiniame tinkle „Facebook“.