Kur miškų savininkams gilinti savo žinias?

Miško auginimas yra kompleksiška ir pakankamai solidaus žinių bagažo reikalaujanti veikla. Be to, miškas tiesiog prašyte prašo nuolatinio savininko įsitraukimo – domėjimosi tiek savo valdų būkle, tiek ir gilinimosi į naujus auginimo metodus, gerąsias praktikas, specialistų patarimus. Miškų informacijos sklaidos agentūra padeda užtikrinti, jog privačius miško savininkus pasiektų aktuali informacija, o įdomiausias pastabas ar patarimus galima rasti mūsų rubrikoje „Miškininkystės žinios“.

Vis dėlto miškininkystė yra labai plati sritis, o miško savininkas turi būti ne tik visapusiškas gamtininkas, bet ir žemės ūkio, buhalterijos, informacinių technologijų ar net projektų valdymo specialistas. Tad norintiems savo žinias pagilinti iš pagrindų ar net įgyti su miškininkyste susijusią specialybę, patartina pasidomėti Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų siūlomomis studijomis, apie kurias šiek tiek plačiau papasakosime toliau.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įvairias edukacijos priemones organizuoja ir Valstybinė miškų tarnyba (VMT). Pavyzdžiui, šių metų spalio 22 dieną ji rengė edukaciją Dubravos miške, kurioje Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus specialistai atskleidė kaip renkami statistiniai duomenys apie miškus ir jų būklę, kaip miškas sugeria atmosferos anglį ir kaip apskaičiuojamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos bei kokie pokyčiai vyksta ūkiniuose ir saugomuose miškuose klimato kaitos kontekste.

VMT svetainėje internete pasiekiama daugybė įvairiausios informacijos, naudingos tiek pradedančiam, tiek patyrusiam miško savininkui: pradedant statistiniais duomenimis, baigiant moksliniais leidiniais.

Konsultacijas miškų savininkams pagal Aplinkos ministro įsakymu patvirtintą mokymo programą reguliariai rengia ir miškų urėdijos. Jų metu miškų savininkai informuojami miškų naudojimo, atkūrimo, apsaugos, žemės paskirties keitimo ir kitais klausimais.

Aukščiausiosios studijų pakopos

Įgyti miškininkystės bakalauro diplomą šiuo metu siūlo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Anotacijose nurodoma, kad studijų programa skirta rengti miškininkystės krypties plačios erudicijos bakalaurus, kurie turės žinių ir gebėjimų miškininkystės, miško ekologijos, miško ekonomikos ir inžinerijos bei aplinkosaugos srityse ir gebės šias žinias bei gebėjimus pritaikyti profesinėje veikloje besikeičiančiomis gyvenimo sąlygomis.

Studijos apima bendruosius universitetinius dalykus, kaip antai filosofiją, užsienio kalbas, ekonomikos teoriją, teisės pagrindus ir pan. Taip pat – ir pagrindinius dalykus: įvadą į miškininkystės studijas, vadybą, aukštąją matematiką ir tikimybių teoriją, specialiąją fiziką (su meteorologija), bendrąją chemiją, informatiką, geodeziją, darbų ir civilinę saugą, statybos inžinerijos pagrindus, mokslinės ir technologinės kūrybos pagrindus, dirvotyrą, augalų biologiją, dendrologiją, bendrąją ekologiją ir aplinkos apsaugą, miško ekologiją.

Studentams taip pat reikės mokytis specialybės dalykus: miško žvėrių ir paukščių biologiją, distancinius metodus, miško ūkio tvarkymo kompiuterijos pagrindus, dendrometriją, GIS pagrindus, miško melioraciją ir kelius, medžioklėtyros pagrindus, miško prekių mokslą, miško genetiką, selekciją ir sėklininkystę, sodmenų išauginimo technologijas, miško įveisimo ir atkūrimo technologijas, mechanizuoto medžių tvarkymo technologijas, medynų formavimą ir kirtimus, miško apsaugą, miško politikos ir teisės pagrindus, miško ekonomiką ir gamybos organizavimą, miško ūkio valdymą, miško ūkio techniką, miškotvarką, miško eksploataciją ir pan.

Studijas baigusiesiems suteikiamas miškininkystės bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Su juo galima tęsti studijas magistrantūros programose.

Beje, šios pakraipos bakalauro laipsnis leidžia ne tik sėkmingai tvarkytis savo miške, bet ir dirbti Aplinkos ministerijos padaliniuose, Miškų departamente, valstybinėse miškų urėdijose, medienos ruošos įmonėse ir t.t.

VDU Žemės ūkio akademijoje galima įgyti ir miškininkystės mokslo magistro diplomą. 2 metų gilinamoji magistrantūros studijų programa skirta rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, turinčius gilių teorinių žinių miško ekosistemų dinaminio tvarumo, miško ekosistemų našumo ir būklės vertinimo, miško naudojimo ir prekybos organizavimo, miško atkūrimo ekologizacijos srityje, taip pat maksimaliai produktyvių medynų formavimo srityje, gebančius kritiškai vertinti teorines žinias, naujausius metodus bei technologijas ir jas pritaikyti praktikoje, galinčius atlikti mokslinius tyrimus, kūrybiškai taikyti tinkamus metodus, įvertinti tyrimų rezultatus.

Įgiję miškininkystės magistro kvalifikacinį laipsnį asmenys gali dirbti aukščiausios kvalifikacijos miškininkais, užimti vadovaujančio personalo pareigybes valstybinėse įstaigose.

Kitos alternatyvos

Miško savininkai taip pat gali mokytis rinkdamiesi siauresnės specializacijos ar mažesnio kvalifikacinio lygio studijas. Pavyzdžiui, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Šilutės profesinio mokymo centras, taip pat Biržų technologijų ir verslo mokymo centras siūlo miškininkystės mokymo programas, skirtas suaugusiems įgyti profesinę kvalifikaciją.

Mokymo programa skirta rengti miškininkus, gebančius prižiūrėti ir auginti mišką. Po mokymų suteikiamas programos baigimo sertifikatas – miškininko kvalifikacijos pažymėjimas.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija taip pat siūlo įgyti miškų ūkio studijų profesinio bakalauro diplomą. Tai – aukštojo mokslo neuniversitetinės studijos. Jų metu parengiami aukštojo išsilavinimo miškų ūkio specialistai, gebantys projektuoti bei organizuoti daugiatikslį, nenutrūkstamą miškų naudojimą, išsaugant biologinę įvairovę ir gamtines vertybes. Studentai dažniausiai renkasi miško auginimo, medienos ruošos ir miškotvarkos specializacijas.

Taip pat galima rinktis ir dar siauresnes specialybes: pavyzdžiui, įgyti miško darbininko kvalifikaciją, kuri užtikrina gebėjimus želdinti mišką, įveisti mišką nenaudojamuose žemės ūkiui plotuose, dirbti miško ūkio darbų mechanizmais ir įrankiais, ugdyti įvairios rūšinės sudėties ir struktūros medynus, saugoti ir plėtoti biologinę įvairovę, saugoti mišką nuo gaisrų bei gesinti kilusius gaisrus, prižiūrėti ir saugoti miško objektus ir miško produkciją, vykdyti pagrindinio naudojimo kirtimus, žinoti apsaugos priemonių nuo ligų, kenkėjų ir žvėrių pažeidimų taikymą, medienos ruošos technologijas, augalinių žaliavų paruošimą, miško augimo ir formavimosi dėsningumus ir juos suprasti. Visa tai – miško augintojo žinių pamatas.

O jau minėtose Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje ar Šilutės profesinio mokymo centre taip pat dėstoma miško ruošos darbų vadovo mokymo programa. Ją baigus, kvalifikacija nesuteikiama, tačiau įgyjama teisė dirbti miško ruošos darbų vadovu. Tai užtikrina galimybę organizuoti miško ruošos darbus ir jiems vadovauti įmonėse, kuriose pjaunami medžiai.

Sekite mus socialiniame tinkle „Facebook“.

Ar galima apdrausti mišką?

Miškas yra viena iš turto rūšių. Gerai prižiūrimas ir puoselėjamas miškas visuomet bus vertingas, tad jį galima drausti nuo įvairių pavojų, kurie gali tą vertę sumažinti. Vis dėlto, galimybės konkrečioje šalyje apsidrausti mišką priklauso nuo joje veikiančių draudimo bendrovių konkurencijos, nuo jų specializacijos, specialistų turimų kompetencijų ir pan. Tad norint sužinoti galimybes apdrausti konkretų mišką, reikėtų pasitarti su miškininkystės specialistais arba savarankiškai teirautis draudimo bendrovių. Pavyzdžiui, 2024 metų kovo mėnesį Lietuvoje veikė bent viena draudimo bendrovė, siūlanti apdrausti mišką.

Draudimo sąlygos yra dar vienas aspektas, kuris nėra universalus visiems atvejams. Jas konkretaus miško savininkui gali pristatyti tik pati tokias paslaugas teikianti draudimo bendrovė. Sąlygos gali skirtis priklausomai nuo pasirenkamų rizikų draudimo (nuo kokių įvykių galimybės konkrečiai draudžiama), miško vertės, jo vietos ir įvairių kitų aplinkybių.

Ko reikės pradžiai?

Kokią draudimo bendrovę bepasirinktų, mišką drausti norintis jo savininkas turės pateikti visus svarbiausius šios nuosavybės dokumentus: miško įsigijimo dokumentus, patvirtintą ir įregistruotą miškotvarkos projektą, taip pat urėdijos pažymą, kad įsigytas miškas yra sveikas. Gali prireikti pateikti ir daugiau dokumentų, kaip antai sklypo duomenis žemėlapyje ir nurodyti besiribojančių sklypų žemės naudojimo pobūdį bei savininkus.

Taip pat reikės sudaryti sąlygas draudimo bendrovės atstovui apžiūrėti norimą drausti mišką ir įvertinti draudimo riziką. Draudimo įmonė gali netgi nuspręsti paskirti ekspertizę tiksliai miško būklei nustatyti ir tam nusamdyti nepriklausomus ekspertus. Kad miškas galėtų būti draudžiamas, jis turi būti sveikas ir nepažeistas.

Kokie įsipareigojimai?

Apdraudęs mišką jo savininkas privalės užtikrinti, kad būtų laikomasi visų su miškais susijusių Lietuvos Respublikos įstatymų (pvz., miškų įstatymo, žemės įstatymo, saugomų teritorijų įstatymo ir t.t.), valstybinės miškų tarnybos pareigūnų nurodymų, miškotvarkos projektų privalomųjų reikalavimų, taip pat vykdomi priešgaisriniai planai.

Suprantama, kad bus privaloma imtis savalaikių veiksmų, kad miškas būtų apsaugomas nuo gaisrų, kenkėjų, ligų, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ar kitų žalą miškui galinčių padaryti veiksmų.

Miško savininkas gali būti įpareigotas laiku atlikti sanitarinius miško kirtimus, išvežti iš miško žaliavinę medieną, atlikti savalaikį miško atsodinimą pagal LR miškų įstatymą ir t.t. Kitaip sakant, miško savininkas turės kokybiškai prižiūrėti savo mišką ir pats visomis pastangomis užtikrinti, kad jam nebūtų daroma žala.

Kokios rizikos draudžiamos?

Suprantama, draudžiamos didžiausių pavojų rizikos, tačiau, kaip ir minima teksto pradžioje, tikslus įvykių, nuo kurių galima apdrausti mišką, sąrašas skirtingose draudimo bendrovėse gali skirtis. Dalis bendrovių tokio draudimo apskritai nesiūlo arba draudžia ribotą įvykių galimybę.

Taigi, miškas gali būti draudžiamas nuo jo pažeidimo ar praradimo dėl gaisro, kuris kyla savaime ar atsitiktinai. Taip pat gali būti draudžiama stichinio miško pažeidimo ar sunaikinimo galimybė. Taip įvardijamas gali būti audros, liūties, krušos ir pan. stichijos nelaimių poveikis, kai miškui padaroma nustatyta žala.

Miško savininkai gali numatyti ir įvairias kitas rizikas. Dalis jų gali būti labai specifinės konkrečiam miško žemės sklypui dėl, pavyzdžiui, greta jo vykdomos veiklos (vyksta statybos, driekiasi intensyvaus naudojimo keliai ir pan.). Tad kiekvienu tokiu atveju reikėtų konsultuotis su pasirinktos draudimo bendrovės specialistais.

Beje, draudžiami gali būti ne tik ūkinės paskirties miškai. Tai diktuoja logika, kadangi dalis rizikos veiksnių galimi tiek ūkiniuose, tiek kitos paskirties miškuose. Tad draudžiami gali būti ir rezervatiniai, specialiosios paskirties ar apsauginiai miškai.

Daugiau privačių miškų savininkams naudingos informacijos galite rasti mūsų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.