Tvarių ir našių miškų ruošimas: kokie sprendimai būtini?

Nors miškų kirtimo tema dažnai įelektrina dalį visuomenės, ji neišvengiama kalbant apie ūkinę veiklą privačiuose miškuose. Daug aistrų dėl tinkamai arba netinkamai taikomų sprendimų tik parodo, koks lietuviui svarbus miškas. Vis dėlto šiame kontekste svarbu suprasti, kad taisyklinga miško priežiūra neišvengiamai ilguoju laikotarpiu pareikalaus nuosekliai atlikti tam tikrus kirtimus, kurių priežastis nėra vien tik ekonominė grąža. Tikslingais kirtimais taip pat formuojami našūs ir tvarūs miškai, kurių pozityvus ekologinis poveikis yra didžiausias, taip pat ir saugoma miško sveikata.

Be to, pagrindiniai miško kirtimai neatsiejami nuo jo atsodinimo, o to nepadarę savininkai baudžiami. Svarbu žinoti, kad konkretus miško atkūrimo būdas yra parenkamas dar iki jį iškertant ir detalizuojamas miškotvarkos projekte.

Skaičiai kalba

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) 2023 metais paskaičiavo, kad Lietuvoje miškų plotas apima 2,2 mln. hektarų arba trečdalį (33,8 proc.) šalies teritorijos. Palyginimui, vidutinis pasaulinis miškingumas siekia 31 proc.

Tarnybos duomenimis, medienos tūrio prieaugis mūsų šalyje siekia apie 20 mln. m3 per metus, o tuo metu kirtimų apimtys neviršija 60 proc. bendro ir 75 proc. grynojo medienos tūrio prieaugio.

Puoselėjami medžiai turi optimalų augimo laiką, per kurį kiekviena rūšis pasiekia optimalius kiekybinius ir kokybinius parametrus. Todėl svarbu mišką prižiūrėti, o tam nustatytu laiku reikia organizuoti sanitarinius bei ugdomuosius kirtimus.

Išpuoselėti, tvarūs ir našūs miškai iš atmosferos absorbuoja daugiausiai CO2, juose užauginama aukščiausios kokybės mediena. Tik tokia ilgalaikiuose produktuose panaudojama mediena užtikrina ir ilgalaikį CO2 užrakinimą, tad jos ekologinis poveikis yra didžiausias.

Valyti ir ugdyti

Sanitariniais kirtimais valomi oro sąlygų nuniokoti miškai, stabdomas kenkėjų plitimas ar tiesiog gerinama medynų sanitarinė būklė. Tokie kirtimai atliekami nepaisant medžių amžiaus ir dažniausiai daromi ten, kur kiti kirtimai artimu metu nenumatomi. Taip pat taikomi rekonstrukciniai kirtimai, kai siekiama iš esmės pakeisti netinkamos rūšinės sudėties ar mažo skalsumo nebrandžius medynus, jų vietoje įveisiant naujus želdinius.

Sanitariniai kirtimai nuosekliai tuština miško savininko kišenę. Tačiau jie yra įstatymuose numatyta būtina ir vienintelė veiksminga priemonė, kuria žievėgraužių vabzdžių populiacijos atakų atvejais, kaip Lietuvoje buvo 2023 metais, galima išgelbėti likusią medyno dalį nuo pražūties.

Ugdomieji miško kirtimai yra labai svarbūs siekiant užauginti vertingus, aukšto produktyvumo medynus. Juos reikia kryptingai formuoti nuo pat jauno amžiaus, šalinant medžius, kurių palikti netikslinga nei ūkiniu, nei biologiniu požiūriu. Dėl to ugdomieji kirtimai vykdomi beveik visą medyno auginimo laiką.

Pagrindinio naudojimo kirtimai

Pagrindinio naudojimo kirtimais nukertami jau užauginti, brandą pasiekę medynai, kurie vėliau atkuriami iš naujo. Šie kirtimai yra galutinė ekonominės veiklos miškuose priemonė, užtikrinanti savininkui pajamas. Jie pakankamai griežtai reglamentuojami, turi būti atlikti tinkamai ir laiku.

Įstatymais taip pat numatyti visų nuosavybės formų miškuose taikomi minimalūs kertamų medynų amžiai:

Medžių rūšis Minimalus pagrindinių miško kirtimų amžius
 IV miškų grupė (ūkiniai)  III miškų grupė (apsauginiai) Gamtinės brandos (atkuriamųjų kirtimų II grupės miškuose) amžiai
Pušis, maumedis, uosis, klevas, bukas, guobiniai 100 110  170
Eglė  70 80  120
Beržas, Juodalksnis  60 60  90
Baltalksnis, blindė, gluosnis 30 30  50
Liepa, skroblas 60 70  90
Drebulė 40 40  60
Ąžuolas 120 140  200

 

Kada kertama plynai?

Plynaisiais vadinami miško kirtimai, kai visas tam tikro ploto medynas, išskyrus jame esantį gyvybingą pomiškį, paliekamus sėklinius bei gamtosauginiu požiūriu vertingus medžius, iškertamas vienu ypu.

Pagrindiniai tokio kirtimo privalumai: iš karto gaunamas maksimalus iškertamas medienos kiekis ir atitinkamai didesnės pajamos, paprastesnis darbų organizavimas ir vykdymas. Pagrindiniai trūkumai: beveik visais atvejais reikės dirbtinai atsodinti iškirstą mišką, o tai reiškia papildomas išlaidas miško savininkui, taip pat bus formuojamas vienaamžis medynas, kurį kirsti vėl bus galima tik praėjus pusei šimto ar daugiau metų.

Todėl plynai paprastai kertami medynai, kuriuose nėra reikiamo kiekio pagrindinių rūšių pomiškio, polajinių miško želdinių ar antrojo ardo, užtikrinančio ūkiškai vertingo kitos kartos medyno suformavimą.

Atvejiniais kirtimais medynas iškertamas keletu atvejų per 10–20 ar net daugiau metų, siekiant kirtimo metu suformuoti naują medyną – tam pasitarnauja jau esamas ar kertant atsiradęs pomiškis arba antrasis ardas. Tarp kitų šio kirtimo privalumų – galimybė išsaugoti buvusio medyno genetinį paveldą, sutrumpinti medyno išauginimo laiką, racionaliau panaudoti medieną, kai medyną sudaro nevienodo brandumo medžiai, taip pat gauti papildomą prieaugį medyno kirtimo laikotarpiu, ilgesnį laiką neprarasti miško apsauginių funkcijų ir išvengti nepageidaujamos rūšių kaitos.

Atrankiniais kirtimais periodiškai kertant toje pačioje ploto vietoje paimama tik maža dalis augančių medžių, po kirtimo medyne paprastai lieka įvairių amžiaus klasių medžiai ir jis egzistuoja nuolat. Medynas vienu metu ir naudojamas, ir ugdomas, ir atželdomas. Šio būdo kirtimais miškuose išsaugoma didesnė rūšių įvairovė.

Kur kreiptis?

Leidimus kirsti mišką privačioje valdoje išduoda VMT Miškų kontrolės skyriaus teritoriniai poskyriai, kurių kontroliuojamose teritorijose yra numatyta kirsti mišką. Svarbu atsiminti, kad nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos yra draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose.

Šiuo laiku miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, taip pat IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.

Apsauginiuose ir ūkiniuose miškuose jaunuolynų ugdomieji kirtimai yra draudžiami nuo balandžio 1 iki birželio 1 dienos, retinimo ir einamieji kirtimai draudžiami nuo gegužės 1 iki liepos 1 dienos.

Pagrindiniai tokių apribojimų tikslai – gyvūnų veisimosi laikotarpiu sumažinti jų trikdymą.

Sekite mus socialiniame tinkle „Facebook“.

Miškotvarkos projektas: svarbiausias dokumentas ant miško savininko stalo

Efektyvi ir Lietuvoje galiojančius reglamentus atitinkanti miško priežiūra apima ne tik fizines pastangas. Ne mažiau svarbu turėti tvarkingą dokumentaciją, o svarbiausias yra miškotvarkos projektas. Šis dokumentas – lyg miško pasas – yra kelrodis, į kurį pažvelgę gauname visą svarbiausią informaciją, o taip pat jis tarnauja ir kaip trumpa taisyklių knyga, aiškiai išdėstanti, kaip miško valdoje turėtų būti organizuojama ūkinė veikla ir atliekami visi svarbiausi darbai: nuo kirtimų iki atkūrimo ir žemių tvarkymo.

Valstybinė miškų tarnyba nurodo, kad „miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti“.

Taigi, norint legaliai naudotis mišku, jį tvarkyti ar kirsti būtina parengti miškotvarkos projektą, kuris atitiktų visus galiojančius miškų priežiūros reglamentus. Šis dokumentas reikalingas visiems savininkams, valdantiems 3 ir daugiau hektarus miško.

Miškotvarkos projektas galioja bent 10 metų (jeigu sklypas mažesnis nei 10 hektarų, galima prašyti parengti 20 metų), todėl tampa aiškiu ilgalaikiu planu, numatančiu kaip ir kada privačiame miške bus ūkininkaujama, kokių tikslų bus siekiama ir koks numatomas rezultatas. Jei per 10 metų laikotarpį savininkas neįvykdo visų suprojektuotų ūkinių priemonių, jo prašymu, projektas gali būti pratęstas dar 5 metams.

Projekto parengimas ir turinys: visi žingsniai iš eilės

Visų pirma, privataus miško nuosavybė turi būti įregistruota Registrų centre, o miško savininkas turi turėti valdos planą bei valdos registravimo pažymėjimą. Su šiais dokumentais galima pradėti rengti miškotvarkos projektą. Svarbu ir tai, kad prieš rengiant miškotvarkos projektą miško valda turi būti pažymėta aiškiomis ribinėmis linijomis.

Miškotvarkos projektą paruošti gali tik kvalifikuoti specialistai, turintys miškotvarkos rengimo atestatus bei atitinkamą išsilavinimą – jie registruoti Valstybinės miškų tarnybos registre. Tokių specialistų profesionaliai parengti miškotvarkos projektai sudaromi laikantis gamtosaugos reikalavimų bei Lietuvoje galiojančių teisės aktų. Projekto rengimui su pasirinktu specialistu sudaroma sutartis.

Projekte gana smulkiai ir kruopščiai turi būti įvardinti miško atkūrimo darbai ir jam taikomi aplinkosaugos reikalavimai, medžių rūšys ir tankumas, kada ir kokie miško kirtimo darbai bus vykdomi, kokie veiksmai yra galimi.

Šiame dokumente taip pat numatomos pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, o savininkui labai svarbu ir tai, kad sudarant tokį projektą atliekama miško taksacija ir jis iš esmės gauna informaciją apie visas jo miške turimas medienos atsargas. O tai savo ruožtu leidžia tiksliai paskaičiuoti miško vertę.

Sudarius miškotvarkos projektą ir atlikus visus derinimo darbus, jis užregistruojamas Valstybinėje miškų tarnyboje. Nuo šio momento projektas įsigalioja.

Jeigu miškotvarkos projekto nėra

Miškų savininkams, kurių valdos yra mažesnės nei 3 hektarai, rengti miškotvarkos projektų nebūtina. Jie gali pasirinkti ūkininkauti supaprastinta tvarka. Tuomet pagrindinių kirtimų vykdymui užteks konkrečiai situacijai reikalingų dokumentų (biržės atrėžimo brėžinio ir/ar taškavimo lapo, naudojamo kirstinių medžių tūriui apskaičiuoti).

Visais kitais atvejais, neturint miškotvarkos projekto pagrindiniai kirtimai privačiose valdose arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančioje miško žemėje draudžiami. Tiesa, yra iš išimčių.

Jos taikomos:

  • III–IV A miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų ar mišriuose medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir/ar blindės sudaro 76 procentus ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio, visų rūšių pagrindiniams kirtimams;
  • III–IV A miškų grupių miškų mišriuose medynuose baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių iškirtimui atrankiniais ir atvejiniais pagrindiniais kirtimais;
  • kirtimams IV B grupės miškuose.

Reali nauda

Kaip ir minėjome teksto pradžioje, miškotvarkos projektas yra svarbus dokumentas ne tik dėl reglamento, bet ir dėl realiai miško savininkui suteikiamos naudos. Pavyzdžiui, be jo labai sunku tiksliai paskaičiuoti turimo miško vertę, o dokumente pateikiama informacija leidžia matyti realią padėtį ir imtis pagrįstų ūkininkavimo veiksmų.

Kartais miško savininkai linkę pervertinti savo nuosavybę, nors lygiai taip gali susiklostyti ir atvirkščia situacija, kai mišką paveldėjęs asmuo ne iki galo žino, kokios vertės valdą perėmė. Atitinkamai, žinant realią miško vertę galima argumentuotai pagrįsti prašomą kainą jį parduodant.

Daugiau privačių miškų savininkams naudingos informacijos galite rasti mūsų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Žiemos darbai – ką reikės nuveikti miške?

Pirmosios snaigės jau seniausiai iškrito, o didžioji dalis gamtos pasiruošė energijos taupymo ir išgyvenimo metui. Atėjo tikroji žiema. Nepaisant šaltojo sezono ramybės, miškų savininkams darbų yra sočiai ir iki pavasario. Tad ką reikės nuveikti miške gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais?

Gruodis

Pirmasis žiemos mėnuo natūraliai pasižymi tuo, kad užbaigiami rudenį pradėti darbai. Taip pat baigiasi aktyvusis gyvūnų veiklos metas, o šąlanti žemė formuoja kietesnį miško keliukų gruntą, todėl ateina tinkamiausias laikas kirtimo darbams. Baigiami kirsti tais metais numatyti iškirsti medynai ir ištraukiama mediena. Taip pat jau laikas pradėti kirsti naujų metų biržes ir ištraukti medieną.

Kai žinomi kitų metų kirtimai ir jų pobūdis, galima pradėti rengti miško atkūrimo ir įveisimo projektus. Metų pabaigoje taip pat verta prisiminti miškotvarkos dokumentus – juose pažymėti visus per metus atsiradusius pokyčius ir atliktus darbus.

Reikėtų dar kartą (arba jeigu nespėjote anksčiau) apžiūrėti miško želdinius ir apsaugoti juos nuo žvėrių. Esant reikalui, vertingiems medynams galima taikyti papildomas apsaugos priemones.

Tai taip pat tinkamas metas rinkti spygliuočių sėklas, kurios bus panaudotos atkuriant miškus. Papildomai reikėtų atrinkti bioįvairovei palaikyti skirtus medžius.

Sausis

Sausį atliekami visų rūšių pagrindiniai, sanitariniai, einamieji ir retinimo kirtimai. Taip pat neatidėliojant mediena traukiama iš miško ir išvežama tolimesniam panaudojimui.

Kertant mišką, svarbu stebėti, kad nebūtų pažeisti sėkliniai medžiai ir vertingas pomiškis. Taip pat prieš kertant reikia pažymėti ir kertant palikti uoksinius bei vabzdžiagaudžius medžius, o kirtavietes būtina nedelsiant išvalyti nuo kirtimo liekanų. Tai leis užtikrinti tinkamą apsaugą nuo kenkėjų orams atšilus.

Viduržiemį tinkamas metas iš naujo apžiūrėti miško želdinius. Reikia įvertinti, ar jiems nepakenkė žvėrys, ar išsaugotos apsaugos priemonės. Esant reikalui, galima jas atnaujinti. Tuo pat reikėtų nepamiršti ir miško žvėrių: patikrinti, ar ėdžiose (jeigu jos yra) palikta pašarų.

Vasaris

Paskutinį žiemos mėnesį reikėtų paspartinti žieminių miško darbų atlikimą, kad visi jie būtų įgyvendinti numatytu laiku, iki pavasario sezono, kuomet atbundančio miško teritoriją reikės užleisti gyvūnų reikmėms. Būtina užbaigti po kirtimų likusios medienos išgabenimo darbus, baigti valyti kirtavietes.

Darsyk reikėtų patikrinti ir atkurti želdinių apsaugą nuo žvėrių, jeigu ši buvo pažeista. Taip pat vasarį baigiamos rinkti medžių sėklos.

Jeigu dar nebuvo parengti, tuomet reikėtų parengti ir jau tvirtinti miško atkūrimo bei įveisimo projektus. Be to, pats laikas sudaryti pavasarinių priešgaisrinių miško priemonių ir miško želdinimo darbų planą, įsigyti ar išsinuomoti reikiamą inventorių.

Žiemai besibaigiant vėl reikėtų papildyti pašarų atsargas ėdžiose, pradėti inkilų paukščiams gamybą ir pamažu pasirengti miško sodinimo metui.

Daugiau informacijos apie kitus sezoninius darbus galite rasti mūsų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.