Kas lemia medienos kainą?

Šis klausimas nuolat aktualus ūkinės paskirties miškų savininkams, tačiau daugiau ar mažiau jis domina gerokai platesnę auditoriją. Tarkime, perkantiems malkas taip pat smalsu, kodėl jų kaina nėra nusistovėjusi ir kasmet gali tekti išgirsti vis kitokią prašomą sumą. O taip yra todėl, kad bet kurios paskirties medienos kainą lemia iš tiesų visa puokštė įvairiausių veiksnių, kuriuos ir apžvelgsime tekste toliau.

Globalūs faktoriai

Pradėkime nuo to, kad mediena yra visame pasaulyje plačiai naudojama ir dėl to nuolatinę paklausą išsauganti žaliava. Tačiau tai taip pat reiškia, kad išaugęs medienos poreikis viename pasaulio krašte gali padaryti įtaką kainoms regionuose už tūkstančių kilometrų.

O paklausą gali lemti įvairūs ekonominiai veiksniai – pavyzdžiui, statybų pramonės tendencijos ir plėtra, baldų pramonės situacija ar net paprasčiausios vartojimo mados. Taip pat poveikį kainoms turi ir tiekimo situacija – medienos tiekėjų galimybės patenkinti rinkos poreikius.

Ne vieną globalios ekonominės situacijos poveikio medienos kainoms pavyzdį matėme per pastaruosius kelerius metus. Štai 2021 metais medienos kainos buvo pasiekusios tuometinio penkmečio aukštumas, nors prieš tai buvo fiksuojamas didelis nuosmukis, kurį sukėlė pirmoji pandemijos banga ir dėl to susiformavęs didelis neapibrėžtumas viso pasaulio finansų rinkose. Tai lėmė iš esmės visų svarbiausių žaliavų – medienos, naftos, metalų – kainų nuosmukį.

Tačiau valstybėms sėkmingai dorojantis su pandemijos iššūkiais ekonominės perspektyvos gerėjo ir tiek medienos, tiek kitų žaliavų kaina sparčiai kopė aukštyn. Jos augimą nemenka apimtimi paskatino ir karantinų metu smarkiai pakilusi prekyba baldais.

Vėlgi, 2022 metais prasidėjęs karas Ukrainoje lėmė naują neapibrėžtumo ekonomikoje ruožą ir kiek užsilaikiusi aukštumose medienos kaina ėmė smukti. Besibaigiant 2022 metams Valstybinių miškų urėdija pranešė, jog medienos kainos mūsų šalyje vidutiniškai krito 10 proc. Vis dėlto tuomet kainos stabilizavosi, tad jos ir toliau išliko gana aukštame lygyje vertinant ilguoju periodu.

Net ir tokie ekonominiai faktoriai, kaip infliacijos lygis, palūkanų normos, valiutų kursų svyravimai ir pan. gali turėti poveikį globalioms medienos kainoms ir savo ruožtu – taip pat ir kainoms Lietuvoje.

Įvairūs tiekimo apribojimai taip pat turi poveikį. Jeigu nemažą pasaulinės paklausos dalį užtikrinanti šalis ar kelios valstybės vienu metu nuspręstų uždrausti arba smarkiai apriboti eksportą, tokio sprendimo poveikis netrukus taip pat pasijaustų globaliai.

Lokalūs faktoriai

Žvelgiant lokaliai, medienos kainų dinamika paskirose valstybėse taip pat priklauso nuo jose veikiančios medienos pramonės apimčių bei konkurencijos. Jei dirba daug perdirbimo įmonių ir jos veikia sėkmingai, tuomet žaliavos paklausa gali nuosekliai augti, o kartu ir didėti jos kaina.

Štai Lietuvoje vertinama, kad pastaraisiais metais pardavę savo miškus ar medieną savininkai uždirbo gerus pelnus, nes kaina laikėsi istoriškai aukštame lygyje. Tai lėmė aukšta įvairių medienos produktų paklausa.

Medienos kainą taip pat iš dalies gali lemti ir vietinis reglamentavimas. Pavyzdžiui, griežtas valstybės reguliavimas (kirtimų apribojimai, pertekliniai reikalavimai miškų augintojams ir pan.) gali apsunkinti medienos pasiūlos formavimą ir taip padidinti jos kainą. Arba šalies mastu priimtas sprendimas skatinti šildymui naudoti biokurą gali sukelti atitinkamos medienos žaliavos poreikį, o kartu ir kainą, jeigu tiekėjai nespėja iš paskos pasiūlyti reikiamus kiekius žaliavos.

Dar vienas faktorius – sezoniniai kainos svyravimai. Statybų pramonė tradiciškai aktyvesnė šiltuoju metų laiku, o šaltuoju metu išauga malkinės medienos poreikis. Tačiau šie svyravimai yra trumpalaikiai ir paprastai daro mažesnę įtaką kainai.

Ką ir kaip apsimoka auginti

Medienos kainą taip pat lemia ir jos kokybė bei rūšis. Pavyzdžiui, Lietuvos miškai šiuo požiūriu yra ganėtinai vertingi, nes mūsų šalyje gausiai auga įvairių rūšių medžiai, tad galima pasiūlyti žaliavos įvairiems poreikiams. Kiekviena rūšis turi savo unikalias savybes, tad ir jų vertė skirsis.

Viena rūšis bus labiau pageidaujama statybų sektoriuje, kita – baldų pramonėje, o retos ar egzotinės, prabangos prekėms gaminti naudojamos rūšys turi atskirą kainodarą dėl ribotos pasiūlos. Pavyzdžiui, kietoji mediena (ąžuolas) dėl savo savybių paprastai yra vertinama labiau nei minkštoji (pušis). Kaina taip pat skirsis dėl skirtingos medienos kokybės – brangiau bus vertinama lygi, mazgų ir kitų defektų neturinti žaliava.

Be to, medienos kainą gali pakelti ir miško savininko turimi sertifikatai, patogi prieiga prie miško ir pan. detalės.

Tad akivaizdu, kad medienos kainą gali lemti daugybė veiksnių. Norint tiksliai prognozuoti, kaip kaina keisis ateityje, būtina kryptingai šviestis ir sekti susijusią informaciją žiniasklaidoje ar specializuotuose šaltiniuose. Tik taip galima nustatyti, kada ateis geriausias metas realizuoti savo turimą medieną.

Taip pat galima pasikonsultuoti su specialistais, kurie išmano kainų pokyčių niuansus ir, žinoma, nuolat seka aktualią informaciją bei gali ja pasidalinti su miškų savininkais.

Sekite aktualijas socialiniame tinkle „Facebook“.

Tvarių ir našių miškų ruošimas: kokie sprendimai būtini?

Nors miškų kirtimo tema dažnai įelektrina dalį visuomenės, ji neišvengiama kalbant apie ūkinę veiklą privačiuose miškuose. Daug aistrų dėl tinkamai arba netinkamai taikomų sprendimų tik parodo, koks lietuviui svarbus miškas. Vis dėlto šiame kontekste svarbu suprasti, kad taisyklinga miško priežiūra neišvengiamai ilguoju laikotarpiu pareikalaus nuosekliai atlikti tam tikrus kirtimus, kurių priežastis nėra vien tik ekonominė grąža. Tikslingais kirtimais taip pat formuojami našūs ir tvarūs miškai, kurių pozityvus ekologinis poveikis yra didžiausias, taip pat ir saugoma miško sveikata.

Be to, pagrindiniai miško kirtimai neatsiejami nuo jo atsodinimo, o to nepadarę savininkai baudžiami. Svarbu žinoti, kad konkretus miško atkūrimo būdas yra parenkamas dar iki jį iškertant ir detalizuojamas miškotvarkos projekte.

Skaičiai kalba

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) 2023 metais paskaičiavo, kad Lietuvoje miškų plotas apima 2,2 mln. hektarų arba trečdalį (33,8 proc.) šalies teritorijos. Palyginimui, vidutinis pasaulinis miškingumas siekia 31 proc.

Tarnybos duomenimis, medienos tūrio prieaugis mūsų šalyje siekia apie 20 mln. m3 per metus, o tuo metu kirtimų apimtys neviršija 60 proc. bendro ir 75 proc. grynojo medienos tūrio prieaugio.

Puoselėjami medžiai turi optimalų augimo laiką, per kurį kiekviena rūšis pasiekia optimalius kiekybinius ir kokybinius parametrus. Todėl svarbu mišką prižiūrėti, o tam nustatytu laiku reikia organizuoti sanitarinius bei ugdomuosius kirtimus.

Išpuoselėti, tvarūs ir našūs miškai iš atmosferos absorbuoja daugiausiai CO2, juose užauginama aukščiausios kokybės mediena. Tik tokia ilgalaikiuose produktuose panaudojama mediena užtikrina ir ilgalaikį CO2 užrakinimą, tad jos ekologinis poveikis yra didžiausias.

Valyti ir ugdyti

Sanitariniais kirtimais valomi oro sąlygų nuniokoti miškai, stabdomas kenkėjų plitimas ar tiesiog gerinama medynų sanitarinė būklė. Tokie kirtimai atliekami nepaisant medžių amžiaus ir dažniausiai daromi ten, kur kiti kirtimai artimu metu nenumatomi. Taip pat taikomi rekonstrukciniai kirtimai, kai siekiama iš esmės pakeisti netinkamos rūšinės sudėties ar mažo skalsumo nebrandžius medynus, jų vietoje įveisiant naujus želdinius.

Sanitariniai kirtimai nuosekliai tuština miško savininko kišenę. Tačiau jie yra įstatymuose numatyta būtina ir vienintelė veiksminga priemonė, kuria žievėgraužių vabzdžių populiacijos atakų atvejais, kaip Lietuvoje buvo 2023 metais, galima išgelbėti likusią medyno dalį nuo pražūties.

Ugdomieji miško kirtimai yra labai svarbūs siekiant užauginti vertingus, aukšto produktyvumo medynus. Juos reikia kryptingai formuoti nuo pat jauno amžiaus, šalinant medžius, kurių palikti netikslinga nei ūkiniu, nei biologiniu požiūriu. Dėl to ugdomieji kirtimai vykdomi beveik visą medyno auginimo laiką.

Pagrindinio naudojimo kirtimai

Pagrindinio naudojimo kirtimais nukertami jau užauginti, brandą pasiekę medynai, kurie vėliau atkuriami iš naujo. Šie kirtimai yra galutinė ekonominės veiklos miškuose priemonė, užtikrinanti savininkui pajamas. Jie pakankamai griežtai reglamentuojami, turi būti atlikti tinkamai ir laiku.

Įstatymais taip pat numatyti visų nuosavybės formų miškuose taikomi minimalūs kertamų medynų amžiai:

Medžių rūšis Minimalus pagrindinių miško kirtimų amžius
 IV miškų grupė (ūkiniai)  III miškų grupė (apsauginiai) Gamtinės brandos (atkuriamųjų kirtimų II grupės miškuose) amžiai
Pušis, maumedis, uosis, klevas, bukas, guobiniai 100 110  170
Eglė  70 80  120
Beržas, Juodalksnis  60 60  90
Baltalksnis, blindė, gluosnis 30 30  50
Liepa, skroblas 60 70  90
Drebulė 40 40  60
Ąžuolas 120 140  200

 

Kada kertama plynai?

Plynaisiais vadinami miško kirtimai, kai visas tam tikro ploto medynas, išskyrus jame esantį gyvybingą pomiškį, paliekamus sėklinius bei gamtosauginiu požiūriu vertingus medžius, iškertamas vienu ypu.

Pagrindiniai tokio kirtimo privalumai: iš karto gaunamas maksimalus iškertamas medienos kiekis ir atitinkamai didesnės pajamos, paprastesnis darbų organizavimas ir vykdymas. Pagrindiniai trūkumai: beveik visais atvejais reikės dirbtinai atsodinti iškirstą mišką, o tai reiškia papildomas išlaidas miško savininkui, taip pat bus formuojamas vienaamžis medynas, kurį kirsti vėl bus galima tik praėjus pusei šimto ar daugiau metų.

Todėl plynai paprastai kertami medynai, kuriuose nėra reikiamo kiekio pagrindinių rūšių pomiškio, polajinių miško želdinių ar antrojo ardo, užtikrinančio ūkiškai vertingo kitos kartos medyno suformavimą.

Atvejiniais kirtimais medynas iškertamas keletu atvejų per 10–20 ar net daugiau metų, siekiant kirtimo metu suformuoti naują medyną – tam pasitarnauja jau esamas ar kertant atsiradęs pomiškis arba antrasis ardas. Tarp kitų šio kirtimo privalumų – galimybė išsaugoti buvusio medyno genetinį paveldą, sutrumpinti medyno išauginimo laiką, racionaliau panaudoti medieną, kai medyną sudaro nevienodo brandumo medžiai, taip pat gauti papildomą prieaugį medyno kirtimo laikotarpiu, ilgesnį laiką neprarasti miško apsauginių funkcijų ir išvengti nepageidaujamos rūšių kaitos.

Atrankiniais kirtimais periodiškai kertant toje pačioje ploto vietoje paimama tik maža dalis augančių medžių, po kirtimo medyne paprastai lieka įvairių amžiaus klasių medžiai ir jis egzistuoja nuolat. Medynas vienu metu ir naudojamas, ir ugdomas, ir atželdomas. Šio būdo kirtimais miškuose išsaugoma didesnė rūšių įvairovė.

Kur kreiptis?

Leidimus kirsti mišką privačioje valdoje išduoda VMT Miškų kontrolės skyriaus teritoriniai poskyriai, kurių kontroliuojamose teritorijose yra numatyta kirsti mišką. Svarbu atsiminti, kad nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos yra draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose.

Šiuo laiku miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, taip pat IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.

Apsauginiuose ir ūkiniuose miškuose jaunuolynų ugdomieji kirtimai yra draudžiami nuo balandžio 1 iki birželio 1 dienos, retinimo ir einamieji kirtimai draudžiami nuo gegužės 1 iki liepos 1 dienos.

Pagrindiniai tokių apribojimų tikslai – gyvūnų veisimosi laikotarpiu sumažinti jų trikdymą.

Sekite mus socialiniame tinkle „Facebook“.