Šiuolaikiniai miškininkystės įrankiai – kokie jie?

Nors miškininkystė yra šimtmečius skaičiuojanti pramonės sritis, jos darbo įrankiai – toli gražu ne archajiški. Šiuolaikiniai urėdijų darbuotojai ar miškų savininkai, gerindami savo ūkį, įvairiems darbams pasitelkia pačias moderniausias technologijas. Dronai, palydovinio pozicionavimo sistemos, įvairūs nuotoliniai prietaisai ir specializuota programinė įranga – visa tai padeda efektyviau tvarkyti ir prižiūrėti miškus, užtikrinti buveinių apsaugą ir gerinti medienos auginimo rodiklius.

Kokias įdomiausias šiuolaikines technologijas naudoja miškininkai?

Dronai

Tampa jau įprasta, kad kur bepasisuksi, ten vis sparčiau įdarbinami dronai. Šių prietaisų technologijoms ištobulėjus ir atpigus, dronų pritaikomumo sritys taip pat gerokai išsiplėtė, o miškuose jie dažnai tiesiog nepamainomi.

Pagrindiniai šių prietaisų privalumai nesunkiai nuspėjami: jie suteikia galimybę turėti akis net sunkiausiai prieinamose vietose, be to, jais patogu ir greita naudotis. Todėl šiandien įvairių tipų dronai itin populiarūs iš oro fotografuojant miškus, juos stebint, inventorizuojant, renkant informaciją po pavojingų reiškinių, kaip antai audros ar snygiai, kenkėjų veikla ir pan.

Dronai padeda greitai ir tiksliai surinkti reikalingus duomenis, prireikus – juos atnaujinti, o dar svarbiau, kad dronų valdymui pakanka vieno žmogaus. Dėl visų šių savybių, šie įrenginiai taip pat leidžia sutaupyti materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius: mažiau žmonių gali efektyviai stebėti ir greitai atnaujinti informaciją apie didesnius miškų plotus.

GPS ir GIS technologijos 

Duomenims apie miškus kaupti taip pat plačiai naudojamos palydovinės technologijos, kaip antai Globali padėties nustatymo sistema (GPS) ir Geografinė informacinė sistema (GIS). GPS technologijos leidžia tiksliai nustatyti miškų ribas, konkrečių medžių augimo vietas ir pan.

GIS technologija skirta skaitmeninių, koordinuotų erdvėje duomenų kaupimui, saugojimui, vaizdavimui, redagavimui, integravimui bei analizei. Pavyzdžiui, galimybė modeliuoti duomenis, leidžia miškininkams geriau iš anksto pasirengti tokiems iššūkiams, kaip kenkėjų padaroma žala, ligų plitimas, klimato pokyčiai ir pan.

Šiuolaikiniai kvalifikuoti miškininkai ne tik dirba su GIS sistemomis, bet ir naudoja įvairias duomenų bazes, kurios padeda palyginti turimus duomenis, juos analizuoti ir priimti moksliškai pagrįstus sprendimus. Vėliau modeliuojamus sprendimus galima palyginti su realia situacija miškuose. Šią informaciją gali padėti surinkti jau minėti dronai, todėl daugybę svarbių duomenų galima gauti gerokai sparčiau nei prieš keletą dešimtmečių.

Tad šios sistemos padeda geriau planuoti miško valdymą, stebėti išteklius ir efektyviau reaguoti į aplinkos pokyčius.

Robotizuota technika

Lietuvoje dar ne itin dažnai aptinkama, tačiau šiuolaikinėje miškininkystėje jau pasitelkiama ir robotizuota technika. Kadangi pramonėje tokiems įrengimams dažniausiai perleidžiami patys monotoniškiausi ir mažiausiai kūrybiškumo reikalaujantys darbai, ne išimtis čia ir miškininkystė. Pavyzdžiui, robotams jau patikimas medžių sėklų atrinkimas ir pats sėjimo procesas.

Preciziška tikslingai atrinktų sėklų sėja medelynuose leidžia iš anksto be klaidų apskaičiuoti medelių kiekį ir paruošti kokybiškus sodmenis. Be to, tai leidžia „perkelti“ žmonių rankas iš primityviausių darbų į reikalaujančius didesnio įsitraukimo, kūrybiškesnio požiūrio ir pan.

Ateityje tikėtina ir spartesnė robotizuotos miškų priežiūros bei atkūrimo darbų technikos plėtra. Beveik nėra abejonių, kad ji vyks laikantis tų pačių principų – robotai pakeis žmones ten, kur jie gali našiau atlikti mechaniškus miškų tvarkymo, atkūrimo, priežiūros ir panašius darbus.

Medžių stebėjimo sistemos

Dar viena sritis, kurios proveržį lėmė technologijų ištobulėjimas ir kritusi įrangos kaina, yra medžių stebėjimas. Tiek mokslininkai, tiek miškininkai šiandien gali naudoti mažyčių jutiklių sistemas, leidžiančias realiu laiku stebėti medžių gyvybingumą, dirvožemio parametrus ir kitus svarbius aplinkos veiksnius.

Šios sistemos leidžia efektyviai laiku pastebėti problemas – tiek ligas, tiek kenkėjų veiklą. Tuomet galima laiku imtis priemonių ir užkirsti kelią nuostoliams. Be to, gaunami duomenys gali būti panaudojami moksliniams tyrimams.

Taip pat vystomos fotogrametrinės žaliavinės medienos matavimo technologijos, leidžiančios greičiau, pigiau ir patikimiau matuoti medienos kiekius.

Kiti programinės įrangos sprendimai

Technologijų bendrovės vysto ir daugybę kitų efektyviai miškininkystei skirtų sprendimų, kurie padės miškų specialistams geriau tvarkytis su savo darbais nė neišvykus iš biuro ar namų. Tai – įvairūs programinės įrangos sprendimai. Jie apima platų veiklų spektrą: nuo medžių augimo prognozavimo programų, kurios leidžia tiksliau apskaičiuoti potencialius ateities rezultatus, iki analizės ar modeliavimo įrankių, kurie leidžia vertinti įvairius ūkininkavimo miškuose scenarijus.

Naudojant modeliavimo ir duomenų analizės programinę įrangą, galima efektyviai numatyti išteklių naudojimą ir galimą atitinkamą rezultatą. Tai leidžia miško savininkams priimti pagrįstus sprendimus, užtikrinant tvarų miško valdymą ir minimizuojant neigiamą poveikį aplinkai.

Medžių augimo prognozavimo programinė įranga leidžia planuoti tvarią medienos kirtimo strategiją, optimizuojant išteklių naudojimą ir padidinant ekonominę naudą.

Visos aukščiau paminėtos technologijos miškų savininkams leidžia efektyviau valdyti išteklius, lengviau pasirinkti ir pagrįsti sprendimus, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrinti tvarų miškų naudojimą, kas yra ypač svarbu šiuolaikinėje miškininkystėje. Nėra abejonių, kad pažangiosios technologijos ir ateityje neaplenks šio sektoriaus.

Miškininkystės efektyvumo didinimas: kodėl tai svarbu ir kaip to siekti?

Miškų augintojai Europoje atlieka itin svarbų vaidmenį. Jiems tenka ne tik esminių viso žemyno natūralių ekosistemų puoselėtojų vaidmuo, bet ir svarus indėlis į ekonomiką. Miškai užtikrina platų prekių ir paslaugų asortimentą – nuo pačių įvairiausių medienos gaminių iki anglies junginių pašalinimo iš atmosferos ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Augant tiek medienos produktų paklausai, tiek ir miško ekosistemų svarbai planetos gyvenime, būtina siekti didesnio miškininkystės efektyvumo. Taip pat ir Lietuvoje. Tad kaip to siekti?

Tvari miškininkystė

Miškas, ypač Lietuvoje, neturinčioje kitų strateginių gamtinių energetinių resursų, yra itin svarbus ūkininkavimo objektas. Vienu iš kertinių ūkininkavimo efektyvumo didinimo aspektų yra tvari miškininkystė – visaapimantis požiūris, kuriuo subalansuojami ekologiniai, ekonominiai ir socialiniai miško auginimo kriterijai. Tai reiškia, kad nuosekliai užtikrinama tiek ilgaamžė miško sveikata bei gyvybingumas, tiek ir visapusiška nauda visuomenei bei miškų savininkams.

Europos šalys šioje srityje jau padariusios nemenką pažangą, įgyvendindamos tokius tvarios miškotvarkos principus:

  • Bioįvairovės išsaugojimas. Mūsų šalies miškuose auga didžioji dalis ekosistemų ir rūšių įvairovės. Tvari miškininkystė apima šios biologinės įvairovės išsaugojimą ir didinimą, skatinant jų natūralų atsinaujinimą ir palaikant konkrečioms vietoms būdingas ekosistemas.
  • Sertifikavimo sistemos. Daugelis miškų gali būti sertifikuojami pagal įvairias sistemas. Šie sertifikatai užtikrina tvarią praktiką ir skaidrumą tiekimo grandinėje, be to, yra svarus konkurencinis pranašumas ūkininkaujant. Daugiau apie tai rašome čia.
  • Priežiūra ir vertinimas. Reguliarus miškų inventorizavimas ir ekologinių rodiklių stebėjimas padeda suprasti jų būklę, sekti pokyčius valdomuose miškuose ir atitinkamai pritaikyti ūkininkavimo veiksmus.

Technologijos ir inovacijos

Kaip ir daugybėje kitų sričių, efektyvumo miškininkystėje didinimas neišvengiamas be pažangių technologijų ir inovacijų. Kai kurios iš jų jau sėkmingai taikomos Europos valstybėse ir užtikrina rezultatus.

Vienas iš tokių pavyzdžių yra ryšio sistemų technologijos. Geografinė informacinė sistema (GIS), nuotolinis stebėjimas ir globali padėties nustatymo sistema (GPS) – išmaniaisiais telefonais besinaudojantiems pažįstamos technologijos. O miškų savininkams jos gali padėti optimizuoti miškų kirtimą, sekti kenkėjų ir ligų plitimą bei efektyviau planuoti miško kelių priežiūrą.

Kita sritis – procesų automatizavimas. Europoje populiarėja robotizuotų ir autonomiškai veikiančių mašinų naudojimas medžių sodinimui, kirtimui ir miškų inventorizavimui. Šie įrenginiai gali sumažinti darbo sąnaudas ir pagerinti veiksmų tikslumą. Vis dažniau įvairiems procesams pasitelkiami ir dronai – jie leidžia greitai ir nebrangiai stebėti miškus, rasti problemines vietas ir nuotoliniu būdu suteikia vertingos informacijos reikalingų sprendimų priėmimui.

„Sunkioji artilerija“, tačiau neišvengiama ateitis – didieji duomenys ir dirbtinio intelekto pasitelkimas. Šių technologijų ir jų produktų užtikrinama sparti ir kokybiška analizė padeda numatyti miškų augimą, optimizuoti išteklių paskirstymą ir užtikrinti aukščiau minėtos tvarios miškininkystės praktikas.

Miškų priežiūra ir atkūrimas

Apžvelgėme šiuolaikines technologijas, tačiau labai svarbu nepamiršti ir tai, kas Lietuvos miškininkams žinoma šimtmečiais. Efektyvi miškininkystė neįsivaizduojama be kokybiškos miškų priežiūros ir savalaikių veiksmų juos atkuriant. Apie tai daug rašome ir rašysime, o jau dabar galite rasti daug praktinės informacijos čia ir čia.

Atminkime – miškai yra visų mūsų turtas, todėl šio turto puoselėjimu suinteresuoti yra visi: savininkai, poilsio akimirkomis besimėgaujantieji, gamtos gėrybių ieškotojai ar mąstantieji apie globalius ekologinius tikslus. Dar svarbesnį vaidmenį miškai atliks augant klimato kaitos poveikiui planetai.

Klimato kaitos iššūkiai

Klimato kaita kelia didelį iššūkį ne tik gyventojams, bet ir patiems miškams. Kylant temperatūrai, keičiantis kritulių normoms ir dažnėjant ekstremaliems oro reiškiniams auga pavojus ne tik žmonijai, bet ir poveikis miškams. Todėl jų savininkų vaidmuo čia tik išauga.

Miškai veikia kaip klimato vėsintojai, sugerdami milžiniškus kiekius anglies dvideginio. Tačiau norint prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų, gali prireikti didinti medžių rūšių įvairovę, kad būtų padidintas jų atsparumas ir sumažintas pažeidžiamumas kenkėjams bei ligoms.

Be to, tvarus miško biomasės naudojimas energijos gamybai gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir paspartinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo.

Švietimas ir plėtra

Miškininkystės efektyvumą neabejotinai didins išsilavinę ir technologijas gerai įvaldę specialistai. Tad miškų savininkų investicijos į švietimą ir gebėjimų auginimą taip pat gali duoti ilgalaikės naudos.

To galima pasiekti per mokymo ir švietimo programas miškininkams, taip pat – ir privačių miškų savininkams bei kitoms suinteresuotoms šalims. Supratimas apie tvarią miškų valdymo praktiką, miškininkystės efektyvumo auginimą ir pažangių technologijų įvaldymą padės užtikrinti geriausias ūkininkavimo miškuose praktikas.

Tad efektyvi miškininkystė yra daugialypis tikslas, apimantis tvaraus valdymo, modernių technologijų, fizinio miškų atkūrimo įvaldymą, taip pat ir prisitaikymo prie klimato kaitos ir švietimo aspektus. Siekdami geriausių rezultatų miškų savininkai gali užsitikrinti ne tik ekonominius tikslus, bet ir ilgalaikę miškų sveikatą, produktyvumą bei vertingą palikimą ateities kartoms.

Sekite mus socialiniame tinkle „Facebook“.