Klimato kaitos pokyčiai – ką jie atneš į Lietuvos miškus?

Visuotinė klimato kaita palieka ženklų kiekviename planetos kampelyje. Ir Lietuvoje jau pamažu įprantame prie švelnesnių žiemų, vis drąsiau į rudens teritoriją išsiplečiančios vasaros ar kitų orų pokyčių, kurių savo jaunystėje nepamena mūsų tėvai. Klimato pokyčiai neišvengiamai veikia ir visą mus supančią gamtą, tad ne išimtis čia – ir miškai.

Panagrinėkime, kokių pokyčių jau netolimoje ateityje gali tikėtis miškų savininkai Lietuvoje.

Sudėties pokyčiai

Besikeičiantis klimatas gali lemti miškuose augančių medžių rūšių pokyčius. Dėl šiltėjančio klimato miškuose gali plisti tokie šilumą mėgstantys medžiai, kaip antai pušys ar ąžuolai. Savo ruožtu drėgnesnes ir vėsesnes sąlygas mėgstantys eglynai ar beržynai gali trauktis.

Taip pat gali sulėtėti arba pagreitėti tam tikrų rūšių augimas, priklausomai nuo aukščiau paminėtų sąlygų. Taigi, klimato pokyčiai gali lemti ir biologinės įvairovės pokyčius, o tai sukels savaiminį besiritančios sniego gniūžtės efektą kitoms floros bei faunos ekosistemoms.

O gyventojai pokyčius gali pajusti ir ne pačiais maloniausiais būdais. Miškai atlieka svarbų vaidmenį slopinant dirvožemio eroziją ir gerinant gėlo vandens valymą, tad žala jiems gali turėti plačią įtaką visai gamtinei aplinkai.

Kenkėjų plitimas ir ekstremalių orų žala

Dar vienas negatyvus klimato kaitos aspektas – jos poveikis kenkėjų ir ligų plitimui. Šiltesni ir drėgnesni orai gali sukurti palankesnes sąlygas kenkėjams ir augalų ligoms, kurios gali plisti greičiau ir plačiau. Pavyzdžiui, spygliuočių kenkėjai, kaip Lietuvoje jau liūdnai pagarsėjęs žievėgraužis tipografas, gali ilgiau ir intensyviau veikti, išplisti į platesnius plotus ir sukelti didesnę žalos riziką.

Žvelgiant plačiau, kenkėjų veikla gali virsti didesniais miškų augintojų ekonominiais nuostoliais: medienos resursų sumažėjimu, taip pat apribojimais laisvalaikio ir rekreacijos veikloms.

Dar vienas potencialus pavojus yra dėl klimato pokyčių vis dažniau pasitaikantys ekstremalūs orų reiškiniai: galingos audros, potvyniai ar net viesulai. Lietuvos gyventojai puikiai pamena šią vasarą kone pusantros paros siautusią audrą, kuri pasižymėjo ne tik kai kuriose vietose per parą iškritusiomis mėnesio lietaus normomis, bet ir daugybe vėjovartų miškuose, taip pat ant elektros tiekimo laidų kritusių medžių, be elektros palikusių dešimtis tūkstančių gyventojų.

Mokslininkai įspėja, kad ateityje tokių reiškinių dėl šylančio klimato galima tikėtis dažniau, tad ir žala miškingoms teritorijoms gali augti. Retėjant miškams, gali išaugti oro tarša ir lėtėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbavimas, o tai savo ruožtu sukuria užburtą ratą, nes atmosferoje šios dujos dar labiau skatina klimato pokyčius.

Todėl supratimas apie šiuos pokyčius ir jų poveikį yra labai svarbus miškų augintojams, kurie nori užtikrinti tvarią ir sveiką aplinką ateities kartoms. Tiesa, ne viskas pieština vien tik niūriomis spalvomis.

Ar gali išeiti į naudą?

Klimato pokyčiai gali turėti tiek neigiamų, tiek ir teigiamų pasekmių Lietuvos miškams. Pavyzdžiui, šiltesni orai ir ilgesni vegetacijos sezonai gali skatinti greitesnį medžių augimą. Ypač tai taikytina šilumą mėgstančioms rūšims, tokioms kaip minėtos pušys ar ąžuolai. Tai gali paskatinti medienos produkcijos apimčių augimą.

Kitas aspektas, prie kurio gali tekti įprasti, yra naujų rūšių atsiradimas. Tokių rūšių, kurios atsparesnės šilumai ar net sausroms. Gali būti, kad ilguoju laikotarpiu Lietuvos miškuose išvysime vis daugiau šilumą mėgstančių augalų, o dabar augantys augalai ir dalis faunos adaptuosis prie naujų sąlygų, vėlgi užtikrinant didesnę biologinę įvairovę. Tai savo ruožtu leis išlaikyti stabilesnę dirvožemio kokybę ir kenkėjų kontrolę, dėl išliekančios jiems konkurenciją kuriančios aplinkos.

Tačiau invazinės rūšys gali padėti persikelti ir nepageidaujamiems organizmams: grybams, bakterijomis, įvairiems ligų sukėlėjams ir pan. Dažniausiai vietinė augalija nebūna pasirengusi egzotiniams ligų sukėlėjams, todėl jų keliamas pavojus gali sparčiai išaugti iki didelio masto problemos.

Tad svarbu atkreipti dėmesį, kad visos galimos naudos turėtų būti vertinamos kartu su rizikomis. Tinkamas miškininkystės valdymas ir adaptacijos strategijos gali padėti maksimaliai išnaudoti teigiamus pokyčius ir minimalizuoti neigiamus padarinius. Daugiau informacijos apie tai miškų savininkams gali suteikti miškininkystės specialistai.

Valdant klimato pokyčius – svarbi miškų rolė

Turint omenyje visus šiuos galimus pokyčius, būtina nepamiršti, kad būtent planetos miškai ir yra vienas svarbiausių klimato stabilizatorių. Augdami medžiai sugeria anglies dvideginį ir išskiria deguonį. Be to, anglis gali būti ilgam „užrakinama“ medienoje tiek jos pirminėje būsenoje, tiek vėliau iš jos sukurtuose ilgo naudojimo produktuose. Net ir panaudojama energijai gauti, mediena nepadidins atmosferoje jau esančio anglies kiekio.

Jau numatyta, kaip miškai tiesiogiai turi prisidėti prie žemyno žaliojo kurso įgyvendinimo. Naujoje Europos Sąjungos miškų strategijoje iki 2030 metų pripažįstamas pagrindinis ir daugiafunkcis miškų vaidmuo bei miškininkų ir visos su mišku susijusios vertės grandinės indėlis siekiant iki 2050 m. sukurti tvarią ir neutralaus poveikio klimatui ekonomiką.

Miškas – ne tik medžiai: nuo ko jis mus saugo?

Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose miškuose klestinti biologinė įvairovė apibrėžiama kaip pagrindinis planetos „skydas“ kovoje su klimato kaita. Miškuose sukoncentruota didžiausia biologinės įvairovės – augalų ir gyvūnų – dalis. Todėl jos nuolatinis atkūrimas ir išsaugojimas – viena iš žmonijos išgyvenimo sąlygų.

Sveikas ir gyvybingas, didele biologine įvairove pasižymintis miškas saugo gyvybę gamtoje palaikančius vabzdžius, derlingus dirvožemius ir atveria kelius užgimti daugybei naujų genetinių rūšių – visa tai būtina ilgalaikiam maisto tiekimo užtikrinimui. Tinkamas sąlygas turinčios laukinės gamtos buveinės užtikrina nuolatinį maistinių medžiagų perdirbimą, oro ir vandens išvalymą, padeda dirvožemiui iš aplinkos paimti ir kaupti anglį, reguliuoja klimatą ir saugo mus nuo stichinių nelaimių.

Viskas susiję

Svarbu suprasti, kad miškas apima ne tik medžius. Tiek jo paklotė, augalija, grybai, miške gyvenantys vabzdžiai, paukščiai ar kiti gyvūnai yra neatsiejama bendrosios buveinės (populiariai vadinamosios laukinės gamtos) dalis.

Kone bet kuriame miške įvairių floros ir faunos rūšių galima priskaičiuoti tūkstančiais, didelę jų dalį sudaro plika akimi sunkiai pamatomi organizmai. Nepaisant to, jų reikšmė miškui yra milžiniška, o bet kurios vienos rūšies gyvenimas tampriai susijęs su kitomis rūšimis.

Ir miško savininkams svarbu pasirūpinti visos buveinės gerove, ne vien tik medžiais. Beje, visapusiškas rūpestis mišku ir jo gyventojais išsirutulioja ne tik į ekologinę, bet ir į ekonominę naudą.

Kas kelia pavojų miškų bioįvairovei?

  • Miškuose žalą darantys organizmai atsiranda ten, kur yra didelė vienos rūšies potencialaus mitybos šaltinio koncentracija. Kitaip sakant, didesnę riziką užtraukia homogeniniai miškai, sklypai, kuriuose dominuoja vienos rūšies augalija. O miškai, kuriuose auga įvairios medžių rūšys ir kurių struktūra sudėtinga, yra daug atsparesni potencialiems kenkėjams.

Rūšių turtingame miške potencialūs kenkėjai visada susiduria su tinkamo maisto netolygiu išsidėstymu. Be to, tokiuose miškuose kenkėjai turi didesnę konkurenciją dėl maisto medžiagų, o tai savaime reguliuoja ir jų populiaciją.

  • Neretai medžiai smarkiai nusilpsta ir tampa lengvai pažeidžiami jais mintančių vabzdžių ar kitų organizmų dėl stichinių reiškinių ar besikeičiančio klimato. 2022 m. valstybinio audito ataskaitoje buvo nurodoma, kad per paskutinius 5 metus iki ketvirtadalio bendro miškų ploto išaugo kenkėjų ar kitų veiksnių pažeistų medžių skaičius.

Jei poveikis lokalus, tokie židiniai gana greit užgęsta arba yra sutvarkomi. Klimatinis poveikis gali būti žymiai platesnio masto, tad natūraliai tokie židiniai neužges, kol miškų rūšinė sudėtis nepersitvarkys prisitaikydama prie naujų klimato sąlygų.

  • Miškininkystės požiūriu labai vertinamas pageidaujamos rūšies pomiškis. Kertant, retinant medynus ar atliekant kitas miško ūkines priemones jį rekomenduojama saugoti. Išsaugotas perspektyvus pomiškis garantuoja natūralių miškų atsikūrimą, kurie pasižymi stabilumu ir atsparumu.

 

  • Pavasarį, bundant gamtai, gyvūnai miškuose ieško atokesnių vietų, kur netrikdomi galės atsivesti jauniklių, paukščiai suka lizdus. Miškai tuomet tampa itin jautria ekosistemos dalimi, kurioje žmogaus veikla turit būti itin gerai pasverta ir yra ribojama. Pavyzdžiui, nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos galioja miškų kirtimo ribojimai. Apie juos galima sužinoti Valstybinės miškų tarnybos teritoriniuose poskyriuose.

Pagrindiniai tokių apribojimų tikslai – gyvūnų veisimosi laikotarpiu sumažinti jų trikdymą. Pjovimo ir kitokie miško darbai baido tiek ant žemės gyvenančius gyvūnus, tiek paukščius, verčia juos palikti lizdus. Todėl apsaugos priemonėmis suteikiamas laiko tarpas gyvūnams sėkmingai susilaukti palikuonių.

  • Kalbant apie kirtimus, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo 2024 m. kovo 19 d. įsigaliojo Miško kirtimo taisyklių pakeitimai. Jie numato, kad biologinei įvairovei išsaugoti II-IVA miškų grupių miškuose privaloma biržėse palikti visus ne mažesnio kaip 150 cm skersmens ąžuolus (jei tokių nėra, 1 ha palikti ne mažiau kaip vieną ne mažesnio kaip 50 cm skersmens ąžuolą), 130 cm – drebules, 95 cm – maumedžius, uosius, 85 cm – pušis, bukus, klevus, vinkšnas, guobas, liepas, 75 cm – skirpstus, skroblus (jei tokių yra). Biologinei įvairovei svarbiais negali būti parenkami pavojų keliantys medžiai.

Visi pokyčiai detaliai aprašyti Aplinkos ministro įsakyme dėl „Miško kirtimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo.

Tvariam ūkininkavimui miškuose

Miškų naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose taip pat nurodoma ir tokia specifinė kategorija Kertinė miško buveinė. Tvariai ūkininkaujantys miškų savininkai ar įmonės, norėdami gauti tai patvirtinantį sertifikatą, turi auginti tam tikrą kiekį neliečiamų miško plotų. Juose sudaromos sąlygos gyventi retoms ir nykstančioms rūšims, be žmogaus įsikišimo.

Dažnam miško savininkui taip pat girdėtas terminas Europos Bendrijos svarbos buveinės arba „Natura 2000“ tinklas. Šios buveinės apima tokius plotus, kuriuose yra kilusi tam tikrų rūšių (nebūtinai medžių, bet dažnai apimant ir juos) išnykimo ar vertingųjų savybių praradimo grėsmė.

Dėl to atitinkamos teritorijos turi būti saugomos ir dažnam miško savininkui gali sukelti papildomų ūkininkavimo savo žemėje sąlygų. Apie jas rekomenduojama pasikonsultuoti su miškininkystės specialistais.

Sekite aktualijas socialiniame tinkle „Facebook“.