Tai klausimas, kurį sau dažniausiai užduoda dar nepatyrę miško savininkai – pavyzdžiui, jo paveldėtojai. Patyrę jau žino daugiau ir gali atsakyti į šį klausimą trumpu arba ilgu būdu. Trumpasis atsakymas – verta auginti visus medžius. Ilgasis – kiek labiau komplikuotas ir reikalaujantis papildomų kriterijų apžvalgos: kas ir kur geriau auga, kiek laiko auga, kokie medžiai reikalauja daugiau priežiūros, kodėl medžių vertė skiriasi ir t.t.
Pabandykime viską trumpai apžvelgti.
Pasirinkimo kriterijai
Pradėkime nuo išsiaiškinimo, kas auga mūsų miškuose. Lietuvoje savaime auga 25 medžių rūšys. Daugiausiai turime pušynų, kurie sudaro apie 35 proc. visų miškų, ir beržynų, kurių dalis siekia apie 22 proc. Taip pat išsiskiria ir eglynai – apie 21 proc. visų miškų.
Kitos medžių rūšys užima gerokai mažesnius plotus, o prie gausiau augančių galima priskirti juodalksnius (7 proc.), baltalksnius (6 proc.), drebules (4 proc.), ąžuolus (2 proc.) ir uosius (1 proc.). Mūsų šalyje dažniausiai želdinamos vietinės rūšys: eglė, pušis, ąžuolas, klevas, beržas, liepa ar juodalksnis.
Želdinant naujus miškų plotus, mokslininkai rekomenduoja tinkamiausias medžių rūšis parinkti atsižvelgiant į augavietės sąlygas ir į medienos poreikius. Vertinant būsimas augimo sąlygas, pavyzdžiui, derlingose vietose patartina želdinti mišrius medynus, sodinant lapuočių medžių rūšis. Biologinė įvairovė leidžia užauginti stipresnius ir sveikesnius miškus, padidina jų natūralią apsaugą nuo įvairių kenkėjų.
Tačiau vertinant medienos poreikio patenkinimą ir galimą ekonominį miške ūkininkaujančio savininko interesą, mišką labiau apsimoka atsodinti spygliuočiais – eglėmis ir pušimis. Taip yra dėl to, kad jų mediena yra brangesnė nei daugumos lapuočių, taip pat suformuota nuolatinė paklausa. Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje vien dėl ekologinių sumetimų medienos poreikis nuolat augs dėl plačių galimybių ją naudoti kaip tolimesnę žaliavą.
Tačiau vertinant šią informaciją, taip pat būtina atsižvelgti į dar vieną niuansą – medžių brandos laiką. Štai spygliuočių medžių brandos amžius gali siekti nuo 10 iki 70 metų daugiau negu lapuočių, tad norint nuimti derlių ūkiniuose miškuose teks laukti ilgiau.
Kitas pavyzdys – ąžuolas. Vieno brangiausių medžių branda perkopia ir šimtą metų, o minimalus kirtimų amžius ūkiniuose miškuose siekia 120 metų. Daugiau brandos rodiklių galite pamatyti lentelėje žemiau:
| Medžių rūšis | Minimalus pagrindinių miško kirtimų amžius, metais | ||
| IV miškų grupė | III miškų grupė | Gamtinės brandos (atkuriamųjų kirtimų II grupės miškuose) amžiai | |
| Pušis, maumedis, uosis, klevas, bukas, guobiniai | 100 | 110 | 170 |
| Eglė | 70 | 80 | 120 |
| Beržas, Juodalksnis | 60 | 60 | 90 |
| Baltalksnis, blindė, gluosnis | 30 | 30 | 50 |
| Liepa, skroblas | 60 | 70 | 90 |
| Drebulė | 40 | 40 | 60 |
| Ąžuolas | 120 | 140 | 200 |
Kuo kiekvienas medis ypatingas?
Gausiausiai Lietuvoje augantis medis yra pušis. Tai – dirvožemiui nereikli, šviesamėgė medžių rūšis, auganti smėlio dirvožemiuose. Jos mediena patvari, naudojama statybai, baldų pramonėje ir kt. Įdomu tai, kad pušis yra ir savotiškas gamtos sanitaras, mat į aplinką skleidžia fitoncidus – lakiąsias medžiagas, kurios naikina ore tvyrančias bakterijas.
Kalbant apie beržus, verta žinoti, kad Lietuvoje labiausiai paplitusios dvi jų rūšys: plaukuotasis ir karpotasis. Beržas taip pat yra nereiklus dirvožemiui ir šviesamėgis. Jo mediena naudojama faneros lakštams, sportiniam inventoriui ar tarai gaminti, statybos pramonėje. Reikia atkreipti dėmesį, kad palikta miške beržo mediena sparčiai pūva.
Paprastosios eglės mediena taip pat yra paklausi, nes yra tvirta, nors ne tokia patvari kaip pušies. Eglių mediena naudojama geros kokybės popieriui gaminti, celiuliozės pramonėje, taip pat ir statyboms.
Kokybiška juodalksnių mediena naudojama baldų ar faneros gamybai, taip pat ir statyboms. O baltalksnių mediena yra minkšta, tad mažiau tinkama minėtose srityse. Ji dažniau naudojama malkoms gaminti, taip pat rekomenduojama biokuro gamybai, nes medžiai greitai bręsta ir užtikrina greitą gamtinę apyvartą.
Pati reikliausia dirvožemiui Lietuvos miškuose augančių medžių rūšis yra uosis. Tačiau jo mediena pasižymi kietumu, tvirtumu ir elastingumu, taip pat yra gražaus rašto, tad dažnai naudojama baldų, parketo, sportinio inventoriaus gamybai, statybos darbams.
Drebulės mediena minkšta ir dažniausiai naudojama degtukų bei taros gamybai. Įdomu tai, kad drebulė yra atsparus klimatinėms sąlygoms medis, tačiau neretai nukenčia nuo grybinės ligos – drebulinės pinties, kuri labai pūdo medieną.
Miško karalius ąžuolas gerai auga vidutinio drėgnumo humusinguose priesmėliuose ar priemoliuose. Jo mediena yra kieta, patvari, gražios tekstūros ir istoriškai visuomet aukštos vertės. Ąžuolo mediena naudojama parketo, baldų, langų, durų gamybai, įvairių sričių pramonėje.
Verta nepamiršti ir dar vieno aspekto: galutinę miško kainą visuomet sudaro jo žemės ir medienos vertės bei pastarosios potencialas ateičiai. Visuomet vertingesni yra brandūs ąžuolynai, spygliuočių miškai ir greitai augantys miškai derlingose žemėse.
Sekite mus socialiniame tinkle „Facebook“.