Rekreacinis miškų vaidmuo – ką verta žinoti?

Lietuvoje teisiškai išskiriamos keturios miškų grupės: rezervatiniai (I grupė), specialiosios paskirties (II grupė), apsauginiai (III grupė) ir ūkiniai miškai (IV grupė). Antrosios grupės miškai taip pat skaidomi į du pogrupius: tai ekosistemų apsaugos (IIA) bei rekreaciniai (IIB) miškai. Šį kartą skirkime dėmesio būtent šiems miškams ir panagrinėkime, kuo jie ypatingi bei svarbūs visiems šalies gyventojams.

Kas tai?

Pagal įstatymo apibrėžimą, rekreaciniais miškais vadinami miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Visoje šalyje priskaičiuojama apie 58 tūkst. hektarų rekreacinių miškų, kurie sudaro kiek mažiau nei 3 procentus viso miškų ploto šalyje.

Kadangi tokių miškų nėra daug, visa juose įgyvendinama veikla iš esmės turi vieną tikslą – formuoti ir saugoti rekreacinę miško aplinką. Šių miškų plotai skirti tenkinti visuomenės rekreacines, kultūrines ar edukacines reikmes, sudaryti sąlygas plėtoti poilsio, turizmo, sporto, reabilitacijos, mokymo ar kitą rekreacinę, kultūrinę, pažintinę veiklą gamtoje, kartu mažinant šios veiklos žalingą poveikį aplinkai ir išsaugoti šių miškų stabilumą.

Iš esmės dėl to rekreaciniuose miškuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytų medynų tvarkymą.

Rekreaciniams miško sklypams priskiriami iki 50 ha ploto miško sklypai su rekreacine infrastruktūra ir įranga, skirti tenkinti trumpalaikio poilsio gamtoje, pasivaikščiojimų, sporto ir panašios veiklos visuomenės poreikius.

Ką veikti rekreaciniuose miškuose?

Kaip nesunku suprasti iš pavadinimo, rekreaciniai miškai skirti žmonėms juose lankytis ir mėgautis gamtos ramybe bei grožiu. Tam neretai miškų urėdijos pasirūpina įvairia rekreacine infrastruktūra: laužavietėmis, pavėsinėmis, stalais, suoliukais ir pan. Taip pat kai kurios savivaldybės dalijasi įdomesniais maršrutais, įvairiomis nuorodomis ir kita vertinga informacija, padedančia susiplanuoti išvykas į mišką.

Miško parkai ar miestų miškai pasižymi ir tuo, kad juose tenkinamos ne tik visuomenės rekreacinės reikmės, bet ir vykdoma kultūrinė, edukacinė ar sporto veikla. Paprastai intensyviai rekreacijai naudojami ne mažesni nei 3 hektarų ploto miškai, turintys atitinkamą veikloms infrastruktūrą: ar stovyklavietę, ar paplūdimį, ar apžvalgos bokštus, ar sporto bei žaidimų aikšteles, jojimo trasas, specializuotą sporto įrangą, žiemą – slidinėjimo takus ir t.t.

Kitaip sakant, intensyvesniems lankytojų srautams sukuriama tinkama aplinka ir papildomi traukos objektai, leidžiantys pilnaverčiai išnaudoti miško suteikiamą prieglobstį.

Kai kuriose savivaldybėse rekreacinių miškų ir galimybių jais pasimėgauti mažiau, tačiau aplink didesnius miestus, pavyzdžiui, Vilnių, jų yra santykinai daug. Dažniau tokie miškai buvo nustatomi ir aplink didesnius, populiaresnius vandens telkinius.

Į tokius miškus atvykę gyventojai gali ne tik pasidžiaugti gražios gamtos apsuptimi, tačiau ir jos gėrybėmis. Štai Vakarų Europos valstybių gyventojų delikatesais laikomų tokių grybų, kaip baravykai ar voveraitės, neretas lietuvis pats prisirenka miškuose. Juose taip pat gausu ir uogų, riešutų. Tereikia žinoti, kur miško gėrybių ieškoti.

Norintiems dažniau ištrūkti pasimėgauti miško aplinka, Valstybinė miškų urėdija (VMU) netgi sukūrė žemėlapį, kuriame galima rasti įrengtus ir prižiūrimus rekreacinius objektus. O jų VMU priskaičiuoja net 1107. Tai – pažintiniai takai, stovyklavietės ir apžvalgos aikštelės. Žemėlapį rasite paspaudę čia.

Svarbu laikytis taisyklių

Žinoma, kaip ir bet kur kitur, rekreaciniuose miškuose privalu nepamiršti ir tam tikrų taisyklių. Pavyzdžiui, nekurti laužų jiems neskirtose vietose, nestatyti automobilių ant miško paklotės, tausoti jau minėtą poilsio infrastruktūrą, nešiukšlinti.

Štai ką dar draudžia lankymosi miške taisyklės:

  • kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, kitus augalus ir grybus, ardyti miško paklotę;
  • gaudyti, naikinti laukinius gyvūnus, juos gabenti, rinkti kiaušinius, ardyti gyvūnų būstus (olas, dreves, lizdus, skruzdėlynus, inkilus ir pan.);
  • gadinti želdinių apsaugos priemones, poilsiaviečių ir kitą rekreacinę įrangą, informacinius (įspėjamuosius) ženklus, kvartalinių linijų stulpus, geodezinius ženklus, riboženklius ar kitus įrenginius;
  • paleisti miške šunį be antsnukio (antsnukis nebūtinas, kai šuo vedamas su pavadėliu);
  • triukšmauti ar kitaip trikdyti laukinius gyvūnus; trukdyti asmenų, besilankančių miške, poilsį;
  • plauti transporto priemones miške; teršti ar šiukšlinti mišką.

Miško didybė ir ramybė jau savaime sukuria puikią rekreacinę aplinką ir gerina emocinę būseną. Tad mėgaukimės poilsiu ir ramybe miškuose atsakingai.

Šiuolaikiniai miškininkystės įrankiai – kokie jie?

Nors miškininkystė yra šimtmečius skaičiuojanti pramonės sritis, jos darbo įrankiai – toli gražu ne archajiški. Šiuolaikiniai urėdijų darbuotojai ar miškų savininkai, gerindami savo ūkį, įvairiems darbams pasitelkia pačias moderniausias technologijas. Dronai, palydovinio pozicionavimo sistemos, įvairūs nuotoliniai prietaisai ir specializuota programinė įranga – visa tai padeda efektyviau tvarkyti ir prižiūrėti miškus, užtikrinti buveinių apsaugą ir gerinti medienos auginimo rodiklius.

Kokias įdomiausias šiuolaikines technologijas naudoja miškininkai?

Dronai

Tampa jau įprasta, kad kur bepasisuksi, ten vis sparčiau įdarbinami dronai. Šių prietaisų technologijoms ištobulėjus ir atpigus, dronų pritaikomumo sritys taip pat gerokai išsiplėtė, o miškuose jie dažnai tiesiog nepamainomi.

Pagrindiniai šių prietaisų privalumai nesunkiai nuspėjami: jie suteikia galimybę turėti akis net sunkiausiai prieinamose vietose, be to, jais patogu ir greita naudotis. Todėl šiandien įvairių tipų dronai itin populiarūs iš oro fotografuojant miškus, juos stebint, inventorizuojant, renkant informaciją po pavojingų reiškinių, kaip antai audros ar snygiai, kenkėjų veikla ir pan.

Dronai padeda greitai ir tiksliai surinkti reikalingus duomenis, prireikus – juos atnaujinti, o dar svarbiau, kad dronų valdymui pakanka vieno žmogaus. Dėl visų šių savybių, šie įrenginiai taip pat leidžia sutaupyti materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius: mažiau žmonių gali efektyviai stebėti ir greitai atnaujinti informaciją apie didesnius miškų plotus.

GPS ir GIS technologijos 

Duomenims apie miškus kaupti taip pat plačiai naudojamos palydovinės technologijos, kaip antai Globali padėties nustatymo sistema (GPS) ir Geografinė informacinė sistema (GIS). GPS technologijos leidžia tiksliai nustatyti miškų ribas, konkrečių medžių augimo vietas ir pan.

GIS technologija skirta skaitmeninių, koordinuotų erdvėje duomenų kaupimui, saugojimui, vaizdavimui, redagavimui, integravimui bei analizei. Pavyzdžiui, galimybė modeliuoti duomenis, leidžia miškininkams geriau iš anksto pasirengti tokiems iššūkiams, kaip kenkėjų padaroma žala, ligų plitimas, klimato pokyčiai ir pan.

Šiuolaikiniai kvalifikuoti miškininkai ne tik dirba su GIS sistemomis, bet ir naudoja įvairias duomenų bazes, kurios padeda palyginti turimus duomenis, juos analizuoti ir priimti moksliškai pagrįstus sprendimus. Vėliau modeliuojamus sprendimus galima palyginti su realia situacija miškuose. Šią informaciją gali padėti surinkti jau minėti dronai, todėl daugybę svarbių duomenų galima gauti gerokai sparčiau nei prieš keletą dešimtmečių.

Tad šios sistemos padeda geriau planuoti miško valdymą, stebėti išteklius ir efektyviau reaguoti į aplinkos pokyčius.

Robotizuota technika

Lietuvoje dar ne itin dažnai aptinkama, tačiau šiuolaikinėje miškininkystėje jau pasitelkiama ir robotizuota technika. Kadangi pramonėje tokiems įrengimams dažniausiai perleidžiami patys monotoniškiausi ir mažiausiai kūrybiškumo reikalaujantys darbai, ne išimtis čia ir miškininkystė. Pavyzdžiui, robotams jau patikimas medžių sėklų atrinkimas ir pats sėjimo procesas.

Preciziška tikslingai atrinktų sėklų sėja medelynuose leidžia iš anksto be klaidų apskaičiuoti medelių kiekį ir paruošti kokybiškus sodmenis. Be to, tai leidžia „perkelti“ žmonių rankas iš primityviausių darbų į reikalaujančius didesnio įsitraukimo, kūrybiškesnio požiūrio ir pan.

Ateityje tikėtina ir spartesnė robotizuotos miškų priežiūros bei atkūrimo darbų technikos plėtra. Beveik nėra abejonių, kad ji vyks laikantis tų pačių principų – robotai pakeis žmones ten, kur jie gali našiau atlikti mechaniškus miškų tvarkymo, atkūrimo, priežiūros ir panašius darbus.

Medžių stebėjimo sistemos

Dar viena sritis, kurios proveržį lėmė technologijų ištobulėjimas ir kritusi įrangos kaina, yra medžių stebėjimas. Tiek mokslininkai, tiek miškininkai šiandien gali naudoti mažyčių jutiklių sistemas, leidžiančias realiu laiku stebėti medžių gyvybingumą, dirvožemio parametrus ir kitus svarbius aplinkos veiksnius.

Šios sistemos leidžia efektyviai laiku pastebėti problemas – tiek ligas, tiek kenkėjų veiklą. Tuomet galima laiku imtis priemonių ir užkirsti kelią nuostoliams. Be to, gaunami duomenys gali būti panaudojami moksliniams tyrimams.

Taip pat vystomos fotogrametrinės žaliavinės medienos matavimo technologijos, leidžiančios greičiau, pigiau ir patikimiau matuoti medienos kiekius.

Kiti programinės įrangos sprendimai

Technologijų bendrovės vysto ir daugybę kitų efektyviai miškininkystei skirtų sprendimų, kurie padės miškų specialistams geriau tvarkytis su savo darbais nė neišvykus iš biuro ar namų. Tai – įvairūs programinės įrangos sprendimai. Jie apima platų veiklų spektrą: nuo medžių augimo prognozavimo programų, kurios leidžia tiksliau apskaičiuoti potencialius ateities rezultatus, iki analizės ar modeliavimo įrankių, kurie leidžia vertinti įvairius ūkininkavimo miškuose scenarijus.

Naudojant modeliavimo ir duomenų analizės programinę įrangą, galima efektyviai numatyti išteklių naudojimą ir galimą atitinkamą rezultatą. Tai leidžia miško savininkams priimti pagrįstus sprendimus, užtikrinant tvarų miško valdymą ir minimizuojant neigiamą poveikį aplinkai.

Medžių augimo prognozavimo programinė įranga leidžia planuoti tvarią medienos kirtimo strategiją, optimizuojant išteklių naudojimą ir padidinant ekonominę naudą.

Visos aukščiau paminėtos technologijos miškų savininkams leidžia efektyviau valdyti išteklius, lengviau pasirinkti ir pagrįsti sprendimus, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrinti tvarų miškų naudojimą, kas yra ypač svarbu šiuolaikinėje miškininkystėje. Nėra abejonių, kad pažangiosios technologijos ir ateityje neaplenks šio sektoriaus.