Pasidairykime po Europą: 8 sėkmingos miškininkystės iniciatyvos

Metams baigiantis pamėginkime iškelti koją iš mūsų krašto ir pasidaryti plačiau po Europą, pasisemti naujų minčių ar argumentų diskusijoms apie sėkmingą miškų valdymą ir priežiūrą.

Gerieji miškininkystės Europoje pavyzdžiai apima daugybę smulkesnių aspektų, lemiančių, kodėl miškų savininkams pavyksta vienaip ar kitaip įgyvendinti savo sumanymus. Tai gali būti ir tinkamai parinktas miškininkystės metodas, ir tvarios medienos ruošos procesų įdiegimas, ir pastangos išsaugoti biologinę įvairovę ar ekosistemų vystymas.

Viskas drauge ne tik parodo miškininkystės praktikos įvairovę visame žemyne, bet ir išryškina vieną bendrą vardiklį – pastangas subalansuoti ekonominius interesus su aplinkosaugos ir socialiniais poreikiais, taip pat užtikrinti žmogaus vietą miške. Taip siekiama puoselėti ilgalaikę miškų sveikatą darnoje su ūkininkavimu.

Tvari miškininkystė Švedijoje

Švedija mums kone geriausiai žinoma šalis dėl puikiai sustyguotos miškų priežiūros ir tvarių miškininkystės praktikų. Ši Skandinavijos šalis turi gilias miškų valdymo tradicijas, joje galioja griežti reglamentai ir gairės savininkams. Jų visuma užtikrina ekologinių, socialinių ir ekonominių miškininkystės aspektų balansą.

Švedijos ūkiniuose miškuose dažnai naudojami plynieji kirtimai, tačiau jie atliekami griežtai laikantis taisyklių ir užtikrinant savalaikį miško atželdinimą bei biologinės įvairovės išsaugojimą. Be to, švedų miškininkystės įmonės plačiai taiko tokias sertifikavimo programas, kaip antai FSC (angl. Forest Stewardship Council arba Miškų priežiūros taryba). Jos užtikrina, kad medienos produktai sukuriami laikantis nustatytų aplinkosaugos ir socialinių standartų.

Bendruomeninė miškininkystė Austrijoje

Gan originali sistema taikoma Austrijoje, kur populiari bendruomeninė miškininkystė – tokia miškų valdymo forma, kai į sprendimų procesus įtraukiamos vietos bendruomenės. Į jų nuomonę atsižvelgiama pačiais įvairiausiais klausimais: nuo tvarios medienos ruošos ar miško išsaugojimo problemų iki rekreacinių zonų planavimo.

Bendruomeniniai miškai Austrijoje dažnai tarnauja kaip daugiafunkcės erdvės. Jos ir tiekia medieną vietos ekonominiams poreikiams, ir puoselėja biologinę įvairovę bei vysto rekreacijos galimybes. Toks bendradarbiavimo metodas leidžia užbėgti už akių įvairiems galimiems konfliktams, padeda efektyviai patenkinti įvairius bendruomenės poreikius ir puoselėti miškus.

Skaičiuojama, kad Austrijoje yra per 120 bendruomeninių miškų.

Ekologinė vertė Rumunijos Karpatų kalnuose

Rumunijoje, ypač Karpatų kalnuose, dedamos kryptingos pastangos atkurti ir išsaugoti didelės ekologinės vertės miškus. Kai kurios iniciatyvos yra skirtos senųjų miškų apsaugai ir vietinių medžių rūšių atkūrimui.

Aplinkos apsaugos organizacijos ir vyriausybinės agentūros ėmėsi bendradarbiauti, siekdamos sukurti saugomas teritorijas, apriboti kirtimą jautriose buveinėse ir skatinti tvarią praktiką. Tokios kryptingos ir organizuotos pastangos prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, anglies užkonservavimo ir bendros miško ekosistemų sveikatos.

Agrarinė miškininkystė Prancūzijoje

Prancūzijoje išpopuliarėjusi tendencija – agrarinė miškininkystė. Tai metodas, kai medžiai ir krūmai integruojami į žemės ūkio paskirties sklypus. Toks sprendimas Prancūzijos ūkininkams leidžia sodinti medžius šalia jų pasėlių ir ganyklų, sukuriant papildomą pajamų šaltinį iš medienos ir šalutinių produktų.

Šio metodo šalininkai pažymi, kad jis taip pat didina biologinę įvairovę, gerina dirvožemio būklę ir prisideda prie klimato kaitos švelninimo.

Miškų atsodinimas Portugalijoje

Specifinės klimato sąlygos lemia tai, kad Portugalija nuolat susiduria su iššūkiais dėl miškų gaisrų ir jų nykimo. Reaguojant į tai, šalyje buvo organizuotos didelės pastangos atsodinti nunykusias erdves naujais miškais ir padidinti biologinę įvairovę.

Apželdinimo projektais, ypač miško gaisrų paveiktuose regionuose, siekiama sukurti atsparias ekosistemas, tuo pačiu ir plečiant vertingų miškų plotą, sprendžiant klimato kaitos problemas ir didinant anglies konservavimą.

Portugalijoje auga visame pasaulyje vertinamos medžių rūšys, kaip, pavyzdžiui, kamštinis ąžuolas. Jo žievė laikoma itin ekologiška ir aplinką tausojančia medžiaga, naudojama netgi elektromobilių interjerų gamyboje, nes ją išgaunant medis visiškai nenukenčia ir greitai atsiaugina žievę.

Sengirių išsaugojimas Slovakijoje

Nors šalyje itin populiarus gamtos turizmas, Slovakijoje didelės pastangos dedamos siekiant išsaugoti šalies sengires bei rezervatinius miškus. Visuotinai pripažįstama jų ekologinė svarba.

Tarp įgyvendinamų sprendimų galima rasti panašių ir į taikomus mūsų šalyje – apsauga nuo bet kokios žmogaus veiklos, taip pat kirtimų draudimai. Apsaugant sengires prisidedama prie biologinės įvairovės išsaugojimo, nes šios šalies teritorijose auga daug unikalių ir retų biologinių rūšių.

Du zuikiai vienu šūviu Škotijos aukštumose

Įvairiuose aplinkos apsaugos projektuose Škotijos aukštumose linksniuojama vietinių miškų apsauga ir nualintų kraštovaizdžių atkūrimas. Tarp taikomų priemonių: invazinių rūšių kontrolė, vietinių rūšių atkūrimas ir tvarios miškininkystės praktikų skatinimas.

Entuziastai pažymi, kad tokios iniciatyvos ne vien tik palaiko biologinę įvairovę, bet ir prisideda prie ekologinio ir kultūrinio Škotijos kraštovaizdžio praturtinimo. Tai svarbus aspektas šaliai, kurioje turizmas iš dalies paremtas būtent įspūdingus, aukštumoms būdingus kraštovaizdžius norinčių išvysti keliautojų gausa.

Ekoturizmas Lietuvoje

Akivaizdu, kad šiame kontekste negalime nepaminėti ir Lietuvos. Mūsų šalis pasižymi tuo, kad joje skatinamas ekologinis turizmas bei poilsis miškuose. Tai iš dalies lemia ir reglamentavimas, kuris leidžia lankymąsi kone visuose miškuose, ir daugybė gerai įrengtos rekreacinės infrastruktūros miškuose. Ne paskutinėje vietoje ir ta aplinkybė, kad dažnas miškas supa ežerus.

Lankytojai miškuose gali gerėtis gamta įveikdami numatytus takus žygiams pėsčiomis, taip pat aplankyti paukščių stebėjimo vietas ar apžvalgos bokštus, susipažinti su Lietuvos gamtos istorija.

Sekite mus socialiniame tinkle „Facebook“.

Žiemos darbai – ką reikės nuveikti miške?

Pirmosios snaigės jau seniausiai iškrito, o didžioji dalis gamtos pasiruošė energijos taupymo ir išgyvenimo metui. Atėjo tikroji žiema. Nepaisant šaltojo sezono ramybės, miškų savininkams darbų yra sočiai ir iki pavasario. Tad ką reikės nuveikti miške gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais?

Gruodis

Pirmasis žiemos mėnuo natūraliai pasižymi tuo, kad užbaigiami rudenį pradėti darbai. Taip pat baigiasi aktyvusis gyvūnų veiklos metas, o šąlanti žemė formuoja kietesnį miško keliukų gruntą, todėl ateina tinkamiausias laikas kirtimo darbams. Baigiami kirsti tais metais numatyti iškirsti medynai ir ištraukiama mediena. Taip pat jau laikas pradėti kirsti naujų metų biržes ir ištraukti medieną.

Kai žinomi kitų metų kirtimai ir jų pobūdis, galima pradėti rengti miško atkūrimo ir įveisimo projektus. Metų pabaigoje taip pat verta prisiminti miškotvarkos dokumentus – juose pažymėti visus per metus atsiradusius pokyčius ir atliktus darbus.

Reikėtų dar kartą (arba jeigu nespėjote anksčiau) apžiūrėti miško želdinius ir apsaugoti juos nuo žvėrių. Esant reikalui, vertingiems medynams galima taikyti papildomas apsaugos priemones.

Tai taip pat tinkamas metas rinkti spygliuočių sėklas, kurios bus panaudotos atkuriant miškus. Papildomai reikėtų atrinkti bioįvairovei palaikyti skirtus medžius.

Sausis

Sausį atliekami visų rūšių pagrindiniai, sanitariniai, einamieji ir retinimo kirtimai. Taip pat neatidėliojant mediena traukiama iš miško ir išvežama tolimesniam panaudojimui.

Kertant mišką, svarbu stebėti, kad nebūtų pažeisti sėkliniai medžiai ir vertingas pomiškis. Taip pat prieš kertant reikia pažymėti ir kertant palikti uoksinius bei vabzdžiagaudžius medžius, o kirtavietes būtina nedelsiant išvalyti nuo kirtimo liekanų. Tai leis užtikrinti tinkamą apsaugą nuo kenkėjų orams atšilus.

Viduržiemį tinkamas metas iš naujo apžiūrėti miško želdinius. Reikia įvertinti, ar jiems nepakenkė žvėrys, ar išsaugotos apsaugos priemonės. Esant reikalui, galima jas atnaujinti. Tuo pat reikėtų nepamiršti ir miško žvėrių: patikrinti, ar ėdžiose (jeigu jos yra) palikta pašarų.

Vasaris

Paskutinį žiemos mėnesį reikėtų paspartinti žieminių miško darbų atlikimą, kad visi jie būtų įgyvendinti numatytu laiku, iki pavasario sezono, kuomet atbundančio miško teritoriją reikės užleisti gyvūnų reikmėms. Būtina užbaigti po kirtimų likusios medienos išgabenimo darbus, baigti valyti kirtavietes.

Darsyk reikėtų patikrinti ir atkurti želdinių apsaugą nuo žvėrių, jeigu ši buvo pažeista. Taip pat vasarį baigiamos rinkti medžių sėklos.

Jeigu dar nebuvo parengti, tuomet reikėtų parengti ir jau tvirtinti miško atkūrimo bei įveisimo projektus. Be to, pats laikas sudaryti pavasarinių priešgaisrinių miško priemonių ir miško želdinimo darbų planą, įsigyti ar išsinuomoti reikiamą inventorių.

Žiemai besibaigiant vėl reikėtų papildyti pašarų atsargas ėdžiose, pradėti inkilų paukščiams gamybą ir pamažu pasirengti miško sodinimo metui.

Daugiau informacijos apie kitus sezoninius darbus galite rasti mūsų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Miškininkystės efektyvumo didinimas: kodėl tai svarbu ir kaip to siekti?

Miškų augintojai Europoje atlieka itin svarbų vaidmenį. Jiems tenka ne tik esminių viso žemyno natūralių ekosistemų puoselėtojų vaidmuo, bet ir svarus indėlis į ekonomiką. Miškai užtikrina platų prekių ir paslaugų asortimentą – nuo pačių įvairiausių medienos gaminių iki anglies junginių pašalinimo iš atmosferos ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Augant tiek medienos produktų paklausai, tiek ir miško ekosistemų svarbai planetos gyvenime, būtina siekti didesnio miškininkystės efektyvumo. Taip pat ir Lietuvoje. Tad kaip to siekti?

Tvari miškininkystė

Miškas, ypač Lietuvoje, neturinčioje kitų strateginių gamtinių energetinių resursų, yra itin svarbus ūkininkavimo objektas. Vienu iš kertinių ūkininkavimo efektyvumo didinimo aspektų yra tvari miškininkystė – visaapimantis požiūris, kuriuo subalansuojami ekologiniai, ekonominiai ir socialiniai miško auginimo kriterijai. Tai reiškia, kad nuosekliai užtikrinama tiek ilgaamžė miško sveikata bei gyvybingumas, tiek ir visapusiška nauda visuomenei bei miškų savininkams.

Europos šalys šioje srityje jau padariusios nemenką pažangą, įgyvendindamos tokius tvarios miškotvarkos principus:

  • Bioįvairovės išsaugojimas. Mūsų šalies miškuose auga didžioji dalis ekosistemų ir rūšių įvairovės. Tvari miškininkystė apima šios biologinės įvairovės išsaugojimą ir didinimą, skatinant jų natūralų atsinaujinimą ir palaikant konkrečioms vietoms būdingas ekosistemas.
  • Sertifikavimo sistemos. Daugelis miškų gali būti sertifikuojami pagal įvairias sistemas. Šie sertifikatai užtikrina tvarią praktiką ir skaidrumą tiekimo grandinėje, be to, yra svarus konkurencinis pranašumas ūkininkaujant. Daugiau apie tai rašome čia.
  • Priežiūra ir vertinimas. Reguliarus miškų inventorizavimas ir ekologinių rodiklių stebėjimas padeda suprasti jų būklę, sekti pokyčius valdomuose miškuose ir atitinkamai pritaikyti ūkininkavimo veiksmus.

Technologijos ir inovacijos

Kaip ir daugybėje kitų sričių, efektyvumo miškininkystėje didinimas neišvengiamas be pažangių technologijų ir inovacijų. Kai kurios iš jų jau sėkmingai taikomos Europos valstybėse ir užtikrina rezultatus.

Vienas iš tokių pavyzdžių yra ryšio sistemų technologijos. Geografinė informacinė sistema (GIS), nuotolinis stebėjimas ir globali padėties nustatymo sistema (GPS) – išmaniaisiais telefonais besinaudojantiems pažįstamos technologijos. O miškų savininkams jos gali padėti optimizuoti miškų kirtimą, sekti kenkėjų ir ligų plitimą bei efektyviau planuoti miško kelių priežiūrą.

Kita sritis – procesų automatizavimas. Europoje populiarėja robotizuotų ir autonomiškai veikiančių mašinų naudojimas medžių sodinimui, kirtimui ir miškų inventorizavimui. Šie įrenginiai gali sumažinti darbo sąnaudas ir pagerinti veiksmų tikslumą. Vis dažniau įvairiems procesams pasitelkiami ir dronai – jie leidžia greitai ir nebrangiai stebėti miškus, rasti problemines vietas ir nuotoliniu būdu suteikia vertingos informacijos reikalingų sprendimų priėmimui.

„Sunkioji artilerija“, tačiau neišvengiama ateitis – didieji duomenys ir dirbtinio intelekto pasitelkimas. Šių technologijų ir jų produktų užtikrinama sparti ir kokybiška analizė padeda numatyti miškų augimą, optimizuoti išteklių paskirstymą ir užtikrinti aukščiau minėtos tvarios miškininkystės praktikas.

Miškų priežiūra ir atkūrimas

Apžvelgėme šiuolaikines technologijas, tačiau labai svarbu nepamiršti ir tai, kas Lietuvos miškininkams žinoma šimtmečiais. Efektyvi miškininkystė neįsivaizduojama be kokybiškos miškų priežiūros ir savalaikių veiksmų juos atkuriant. Apie tai daug rašome ir rašysime, o jau dabar galite rasti daug praktinės informacijos čia ir čia.

Atminkime – miškai yra visų mūsų turtas, todėl šio turto puoselėjimu suinteresuoti yra visi: savininkai, poilsio akimirkomis besimėgaujantieji, gamtos gėrybių ieškotojai ar mąstantieji apie globalius ekologinius tikslus. Dar svarbesnį vaidmenį miškai atliks augant klimato kaitos poveikiui planetai.

Klimato kaitos iššūkiai

Klimato kaita kelia didelį iššūkį ne tik gyventojams, bet ir patiems miškams. Kylant temperatūrai, keičiantis kritulių normoms ir dažnėjant ekstremaliems oro reiškiniams auga pavojus ne tik žmonijai, bet ir poveikis miškams. Todėl jų savininkų vaidmuo čia tik išauga.

Miškai veikia kaip klimato vėsintojai, sugerdami milžiniškus kiekius anglies dvideginio. Tačiau norint prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų, gali prireikti didinti medžių rūšių įvairovę, kad būtų padidintas jų atsparumas ir sumažintas pažeidžiamumas kenkėjams bei ligoms.

Be to, tvarus miško biomasės naudojimas energijos gamybai gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir paspartinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo.

Švietimas ir plėtra

Miškininkystės efektyvumą neabejotinai didins išsilavinę ir technologijas gerai įvaldę specialistai. Tad miškų savininkų investicijos į švietimą ir gebėjimų auginimą taip pat gali duoti ilgalaikės naudos.

To galima pasiekti per mokymo ir švietimo programas miškininkams, taip pat – ir privačių miškų savininkams bei kitoms suinteresuotoms šalims. Supratimas apie tvarią miškų valdymo praktiką, miškininkystės efektyvumo auginimą ir pažangių technologijų įvaldymą padės užtikrinti geriausias ūkininkavimo miškuose praktikas.

Tad efektyvi miškininkystė yra daugialypis tikslas, apimantis tvaraus valdymo, modernių technologijų, fizinio miškų atkūrimo įvaldymą, taip pat ir prisitaikymo prie klimato kaitos ir švietimo aspektus. Siekdami geriausių rezultatų miškų savininkai gali užsitikrinti ne tik ekonominius tikslus, bet ir ilgalaikę miškų sveikatą, produktyvumą bei vertingą palikimą ateities kartoms.

Sekite mus socialiniame tinkle „Facebook“.