Miškininkystė pagal įstatymo raidę: ką reikia žinoti?

Privati miško nuosavybė ne tik suteikia daugybę malonių akimirkų mėgaujantis gamta, tačiau ir užtraukia įsipareigojimų atsakingai valdyti gamtos išteklius. Štai Lietuvoje miško naudojimo taisykles ir kontrolę apibrėžia kone keturios dešimtys įstatymų ir teisės aktų, dar didesnė dalis jų susiję netiesiogiai. Kokia informacija yra svarbiausia ir ką būtina žinoti?

Pagrindinis teisės aktas

Pagrindinis teisės aktas, kuris apibrėžia miškininkystę mūsų šalyje, yra nuo 1995 metų su įvairiais pataisymais galiojantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Šio įstatymo paskirtis – „reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms“.

Įstatymas yra išties plačios aprėpties ir juo nustatoma didžioji dauguma taisyklių, kurias privalu žinoti ūkininkaujant miškuose ar valdant miško žemės sklypą. Jis apima nuo kirtimų reguliavimų ar miškuose taikomų gamtotvarkos priemonių iki sąvokų apibrėžimo ar nuosavybės teisių reglamentavimo.

Laikui bėgant įstatymas buvo ne sykį atnaujinamas, derinamas su Europos Sąjungos teisės aktais ar papildytas poįstatyminiais aktais. Jo 2024 metų kovo pradžioje galiojusią redakciją galima rasti paspaudus čia.

Pokyčiai šiame įstatyme numatomi ir šiemet. Štai Aplinkos ministerijos svetainėje internete informuojama, kad 2024 m. Seimo pavasario sesijoje bus teikiami nauji Miškų įstatymo pakeitimai, rengiami atsižvelgiant į svarbiausius Nacionalinio miškų susitarimo proceso rezultatus – NMS viziją ir pasiektus susitarimus šešiose temose, taip pat siūlant sprendimus dėl geresnės gamtosaugos ir racionalaus miško naudojimo subalansavimo.

Anot ministerijos, tam pirmiausia siūloma pertvarkyti esamą miškų grupių sistemą, ją geriau pritaikant biologinės įvairovės apsaugai, klimato kaitos iššūkių valdymui ir platesniam visuomenės poreikių, susijusių su miškais, tenkinimui.

Numatoma sudaryti sąlygas, kad būtų greičiau, paprasčiau planuoti ir vykdyti veiklą miškuose, ji būtų kuo įvairesnė. Siūlomos priemonės spartesnei miškų plėtrai, geresnei miško genetinių išteklių apsaugai ir atkuriamų miškų kokybei. Planuojama atsisakyti pridėtinės vertės nekuriančio teisinio reguliavimo, tobulinti miško kirtimų sistemą ir optimizuoti procedūras, išlaikant dėmesį aplinkosauginiams ir darbų saugos reikalavimams.

Be to, numatoma pertvarkyti bendrųjų miško reikmių finansavimo sistemą, be kita ko numatant ir kompensacijas miško savininkams už veiklos apribojimus ne saugomose teritorijose.

Dėmesys 9-ajam straipsniui

Miškų savininkams šiame įstatyme svarbu atkreipti deramą dėmesį į 9 straipsnį, kuriame apibrėžiamos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigos. Čia apibrėžti svarbiausi miško savininko įsipareigojimai ir jam taikomos prievolės.

Nustatoma, kaip miškai turi būti tvarkomi, kad mediena ir kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta periodinė pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto. Taip pat nustatomos miško saugojimo nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių taisyklės, miško atkūrimo nuostatos, racionalaus ūkininkavimo miške reikalavimai.

Be to, nustatomi draudimai ar apribojimai ir įpareigojimas laikytis privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų. Taip pat deklaruoti ir miškotvarkos projekto rengimo reikalavimai.

Žinoma, greta pareigų, nustatomos ir miško savininkų teisės. Įdėmiai išstudijavus šį įstatymo straipsnį liks mažiau galvos sukimo ir dėl norimos miške įrengti bei prižiūrėti infrastruktūros klausimų.

Ekologijos vaidmuo

Akivaizdu, kad mūsų šalies teisės aktai dažnai apima tarptautines gaires ir reglamentus, kuriais siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, apsaugoti nykstančias rūšis ir išlaikyti ekologinę pusiausvyrą (pavyzdžiui, „Natura 2000“ teritorijos ir pan.). Atitiktis užtikrina, kad miškų valdymo praktika būtų ekologiškai tvari ir prisidėtų prie ilgalaikių apsaugos tikslų.

Taip pat Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, pripažindama, kad Žemės klimato kaita ir jos neigiamos pasekmės yra bendras visos žmonijos rūpestis. Tai reiškia, kad mūsų šalis įsipareigojusi stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką, mažinti poveikį ekosistemoms ir taikyti tam reikalingus teisės aktus. Tai gerokai ilgesnis, bet nuoseklus procesas, o su konvencija galima susipažinti paspaudus čia.

Kur ieškoti informacijos?

Visus privačių miškų savininkams aktualius teisės aktus galite rasti vienoje vietoje – Valstybinės miškų tarnybos svetainės internete specialiame polapyje.

Į daugybę kasdienių klausimų atsakymų galima rasti ir Aplinkos ministerijos dažnai užduodamų klausimų skiltyje.

Teisės aktų besilaikantys miškų savininkai prisideda prie tvaraus jų valdymo, aplinkos tausojimo, ekosistemų ir bendruomenių gerovės. Jeigu susidoroti su visa šia informacijos gausa atrodo per sudėtinga ar tam nuolatos trūksta laiko, rekomenduotinos miškininkystės specialistų konsultacijos ir paslaugos.

Sekite mus socialiniame tinkle „Facebook“.

Kas lemia medienos kainą?

Šis klausimas nuolat aktualus ūkinės paskirties miškų savininkams, tačiau daugiau ar mažiau jis domina gerokai platesnę auditoriją. Tarkime, perkantiems malkas taip pat smalsu, kodėl jų kaina nėra nusistovėjusi ir kasmet gali tekti išgirsti vis kitokią prašomą sumą. O taip yra todėl, kad bet kurios paskirties medienos kainą lemia iš tiesų visa puokštė įvairiausių veiksnių, kuriuos ir apžvelgsime tekste toliau.

Globalūs faktoriai

Pradėkime nuo to, kad mediena yra visame pasaulyje plačiai naudojama ir dėl to nuolatinę paklausą išsauganti žaliava. Tačiau tai taip pat reiškia, kad išaugęs medienos poreikis viename pasaulio krašte gali padaryti įtaką kainoms regionuose už tūkstančių kilometrų.

O paklausą gali lemti įvairūs ekonominiai veiksniai – pavyzdžiui, statybų pramonės tendencijos ir plėtra, baldų pramonės situacija ar net paprasčiausios vartojimo mados. Taip pat poveikį kainoms turi ir tiekimo situacija – medienos tiekėjų galimybės patenkinti rinkos poreikius.

Ne vieną globalios ekonominės situacijos poveikio medienos kainoms pavyzdį matėme per pastaruosius kelerius metus. Štai 2021 metais medienos kainos buvo pasiekusios tuometinio penkmečio aukštumas, nors prieš tai buvo fiksuojamas didelis nuosmukis, kurį sukėlė pirmoji pandemijos banga ir dėl to susiformavęs didelis neapibrėžtumas viso pasaulio finansų rinkose. Tai lėmė iš esmės visų svarbiausių žaliavų – medienos, naftos, metalų – kainų nuosmukį.

Tačiau valstybėms sėkmingai dorojantis su pandemijos iššūkiais ekonominės perspektyvos gerėjo ir tiek medienos, tiek kitų žaliavų kaina sparčiai kopė aukštyn. Jos augimą nemenka apimtimi paskatino ir karantinų metu smarkiai pakilusi prekyba baldais.

Vėlgi, 2022 metais prasidėjęs karas Ukrainoje lėmė naują neapibrėžtumo ekonomikoje ruožą ir kiek užsilaikiusi aukštumose medienos kaina ėmė smukti. Besibaigiant 2022 metams Valstybinių miškų urėdija pranešė, jog medienos kainos mūsų šalyje vidutiniškai krito 10 proc. Vis dėlto tuomet kainos stabilizavosi, tad jos ir toliau išliko gana aukštame lygyje vertinant ilguoju periodu.

Net ir tokie ekonominiai faktoriai, kaip infliacijos lygis, palūkanų normos, valiutų kursų svyravimai ir pan. gali turėti poveikį globalioms medienos kainoms ir savo ruožtu – taip pat ir kainoms Lietuvoje.

Įvairūs tiekimo apribojimai taip pat turi poveikį. Jeigu nemažą pasaulinės paklausos dalį užtikrinanti šalis ar kelios valstybės vienu metu nuspręstų uždrausti arba smarkiai apriboti eksportą, tokio sprendimo poveikis netrukus taip pat pasijaustų globaliai.

Lokalūs faktoriai

Žvelgiant lokaliai, medienos kainų dinamika paskirose valstybėse taip pat priklauso nuo jose veikiančios medienos pramonės apimčių bei konkurencijos. Jei dirba daug perdirbimo įmonių ir jos veikia sėkmingai, tuomet žaliavos paklausa gali nuosekliai augti, o kartu ir didėti jos kaina.

Štai Lietuvoje vertinama, kad pastaraisiais metais pardavę savo miškus ar medieną savininkai uždirbo gerus pelnus, nes kaina laikėsi istoriškai aukštame lygyje. Tai lėmė aukšta įvairių medienos produktų paklausa.

Medienos kainą taip pat iš dalies gali lemti ir vietinis reglamentavimas. Pavyzdžiui, griežtas valstybės reguliavimas (kirtimų apribojimai, pertekliniai reikalavimai miškų augintojams ir pan.) gali apsunkinti medienos pasiūlos formavimą ir taip padidinti jos kainą. Arba šalies mastu priimtas sprendimas skatinti šildymui naudoti biokurą gali sukelti atitinkamos medienos žaliavos poreikį, o kartu ir kainą, jeigu tiekėjai nespėja iš paskos pasiūlyti reikiamus kiekius žaliavos.

Dar vienas faktorius – sezoniniai kainos svyravimai. Statybų pramonė tradiciškai aktyvesnė šiltuoju metų laiku, o šaltuoju metu išauga malkinės medienos poreikis. Tačiau šie svyravimai yra trumpalaikiai ir paprastai daro mažesnę įtaką kainai.

Ką ir kaip apsimoka auginti

Medienos kainą taip pat lemia ir jos kokybė bei rūšis. Pavyzdžiui, Lietuvos miškai šiuo požiūriu yra ganėtinai vertingi, nes mūsų šalyje gausiai auga įvairių rūšių medžiai, tad galima pasiūlyti žaliavos įvairiems poreikiams. Kiekviena rūšis turi savo unikalias savybes, tad ir jų vertė skirsis.

Viena rūšis bus labiau pageidaujama statybų sektoriuje, kita – baldų pramonėje, o retos ar egzotinės, prabangos prekėms gaminti naudojamos rūšys turi atskirą kainodarą dėl ribotos pasiūlos. Pavyzdžiui, kietoji mediena (ąžuolas) dėl savo savybių paprastai yra vertinama labiau nei minkštoji (pušis). Kaina taip pat skirsis dėl skirtingos medienos kokybės – brangiau bus vertinama lygi, mazgų ir kitų defektų neturinti žaliava.

Be to, medienos kainą gali pakelti ir miško savininko turimi sertifikatai, patogi prieiga prie miško ir pan. detalės.

Tad akivaizdu, kad medienos kainą gali lemti daugybė veiksnių. Norint tiksliai prognozuoti, kaip kaina keisis ateityje, būtina kryptingai šviestis ir sekti susijusią informaciją žiniasklaidoje ar specializuotuose šaltiniuose. Tik taip galima nustatyti, kada ateis geriausias metas realizuoti savo turimą medieną.

Taip pat galima pasikonsultuoti su specialistais, kurie išmano kainų pokyčių niuansus ir, žinoma, nuolat seka aktualią informaciją bei gali ja pasidalinti su miškų savininkais.

Sekite aktualijas socialiniame tinkle „Facebook“.

Miško biomasė: kaip ją efektyviau panaudoti?

Norint išlaikyti sveikas miško ekosistemas ir biologinę įvairovę, labai svarbu tvariai valdyti ir naudoti miško biomasę. Vis dėlto atsakinga miškininkystės praktika apima platesnį požiūrį, derinant miško biomasės išsaugojimą su praktiniu panaudojimu. Tai reiškia, kad miškų savininkai ne tik privalo rūpintis jų būkle, tačiau gali tuo pačiu šūviu nušauti ir antrąjį zuikį: realizuoti nereikalingas liekanas.

Valstybinė miškų tarnyba skaičiuoja, kad miškingumas Lietuvoje didėja, tačiau menkaverčiai krūmynai ir ūkininkavimo miškuose liekanos dažnai vis dar lieka nepanaudojamos, nors yra potenciali žaliava biokurui. Šia žaliava šildoma didžioji dauguma centrinio šildymo tinklus turinčių Lietuvos savivaldybių. Ypač plačiai ji naudojama regionuose, kur biokurą dažnai arčiau pristatyti nuo jo ištraukimo vietų iki deginimo įrenginių.

Savo ruožtu nepanaudojus menkavertės medienos liekanų, jos supus miške išskirdamos šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Tiesa, dalis tokių liekanų privalo pasilikti miške ir virsti naudingomis medžiagomis likusiai ekosistemai, tad būtini subalansuoti sprendimai. Tvarus miško biomasės naudojimas ir miškų atsodinimo skatinimas taip pat gali prisidėti prie anglies sekvestracijos ir padėti sušvelninti klimato kaitą.

Kas sudaro biomasę?

Miško biomasė – tai bendra gyvų ir negyvų organinių medžiagų masė miško ekosistemoje. Ją sudaro įvairūs komponentai, kurių kiekvienas prisideda prie bendros biomasės.

Svarbiausias miško biomasės komponentas yra gyvi medžiai. Medžiai augina biomasę fotosintezės proceso metu, saulės šviesą paverčia energija, o anglies dvideginį – organiniais junginiais. Krūmai ir kita pomiškio augmenija taip pat prisideda prie gyvosios biomasės. Tačiau šį kartą – ne apie tai.

Šį kartą atkreipkime dėmesį į negyvąją biomasę ir ūkinės veiklos miškuose liekanas.

Negyvąją organinę medžiagą sudaro nukritę nebegyvybingi medžiai, šakos ir kitos sumedėjusios liekanos miško paklotėje. Ilgainiui ši medžiaga suyra, išskirdama maistines medžiagas atgal į ekosistemą, todėl dalis jos nuolatos privalo likti miške, tačiau tvariai valdomuose miškuose šios medžiagos kiekiai viršija poreikį. Be to, nukritusių lapų, spyglių ir kitų augalų liekanų kaupimasis miško paklotėje taip pat padidina negyvų organinių medžiagų kiekį.

Augimo, žūties, skilimo ir maistinių medžiagų naudojimo ciklas yra būtinas norint išlaikyti sveiką miško ekosistemą. Taikant tvarią miškininkystės praktiką šie procesai palaikomi ir užtikrinama pusiausvyra tarp biomasės panaudojimo ir ekosistemos išsaugojimo. Visur būtini subalansuoti sprendimai.

Miško liekanas paprastai sudaro medžių viršūnės, šakos, žievė, spygliai ir kita menkavertė mediena. Dažnai ji lieka miškuose po įvairių paskirčių kirtimų. Ši medžiaga gali tapti taip vadinama SM3 tipo biokuro žaliava.

Šios žaliavos naudojimo trūkumas – padidintas peleningumas, dėl kurio tokios rūšies biokurą deginančius katilus tenka dažniau valyti. Tačiau kartu tai yra ir pigiausias biokuras, todėl jo naudojimas gali lemti mažesnes šilumos ar elektros pagaminimo sąnaudas, o miško savininkui tai – papildomos lėšos, kurios mėtosi ant žemės.

Kur panaudojama?

Miško biomasė, kuri apima organines medžiagas, gaunamas tiek iš medžių, tiek iš kitų augalų gali būti naudojama įvairiems tikslams: nuo alternatyvių energetikos šaltinių kūrimo iki bioplastikų ar kitų chemijos produktų gamybos.

Miško biomasę galima paversti bioenergija deginant, dujinant arba anaerobinio skaidymo proceso metu. Taip gaunama bioenergija gali būti naudojama šilumos ir elektros gamybai. Iš biomasės taip pat gali būti išgaunami skysti biodegalai, kurie tam tikromis sąlygomis gali būti naudojami kaip tradicinio iškastinio kuro alternatyva.

Ūkininkaujant miškuose be pramonės poreikiams nukertamos medienos visuomet lieka jos šalutiniai produktai – kirtimo atliekos, tvarkymų liekanos ir pan. Visos jos galėtų būti panaudojamos kaip žaliava biokurui. Tai ypač prasminga puoselėjant alternatyviąją energetiką, nes medienos liekanos yra atsinaujinantis medžiagų šaltinis.

Žinoma, medienos atliekų deginimas yra nuolat kvestionuojamas dėl poveikio aplinkai. Tačiau nagrinėjant šią temą būtina atkreipti dėmesį į keletą svarbių detalių.  Augdamas medis kaupia anglies dvideginį, o sudegdami medienos likučiai jį išskiria į atmosferą. Tačiau tas į atmosferą grąžinamas CO2 kiekis iš esmės yra vienodas ar medieną sudeginant, ar paliekant ją pūti miške, skiriasi tik proceso trukmė.

Deginant miško liekanas, išsiskiriantį CO2 augalai naudoja naujai biomasei kurti jau minėtos fotosintezės būdu. Bet kokiu atveju, teršalų į orą išmetamą gerokai mažiau nei deginant akmens anglį ar naftos produktus. Be to, dabar paplitę šiuolaikiniai biokuro deginimo įrenginiai ženkliai geriau filtruoja teršalus, taip pat yra išaugęs tokių katilinių efektyvumas.

Daugiau privačių miškų savininkams naudingos informacijos galite rasti mūsų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Tvarių ir našių miškų ruošimas: kokie sprendimai būtini?

Nors miškų kirtimo tema dažnai įelektrina dalį visuomenės, ji neišvengiama kalbant apie ūkinę veiklą privačiuose miškuose. Daug aistrų dėl tinkamai arba netinkamai taikomų sprendimų tik parodo, koks lietuviui svarbus miškas. Vis dėlto šiame kontekste svarbu suprasti, kad taisyklinga miško priežiūra neišvengiamai ilguoju laikotarpiu pareikalaus nuosekliai atlikti tam tikrus kirtimus, kurių priežastis nėra vien tik ekonominė grąža. Tikslingais kirtimais taip pat formuojami našūs ir tvarūs miškai, kurių pozityvus ekologinis poveikis yra didžiausias, taip pat ir saugoma miško sveikata.

Be to, pagrindiniai miško kirtimai neatsiejami nuo jo atsodinimo, o to nepadarę savininkai baudžiami. Svarbu žinoti, kad konkretus miško atkūrimo būdas yra parenkamas dar iki jį iškertant ir detalizuojamas miškotvarkos projekte.

Skaičiai kalba

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) 2023 metais paskaičiavo, kad Lietuvoje miškų plotas apima 2,2 mln. hektarų arba trečdalį (33,8 proc.) šalies teritorijos. Palyginimui, vidutinis pasaulinis miškingumas siekia 31 proc.

Tarnybos duomenimis, medienos tūrio prieaugis mūsų šalyje siekia apie 20 mln. m3 per metus, o tuo metu kirtimų apimtys neviršija 60 proc. bendro ir 75 proc. grynojo medienos tūrio prieaugio.

Puoselėjami medžiai turi optimalų augimo laiką, per kurį kiekviena rūšis pasiekia optimalius kiekybinius ir kokybinius parametrus. Todėl svarbu mišką prižiūrėti, o tam nustatytu laiku reikia organizuoti sanitarinius bei ugdomuosius kirtimus.

Išpuoselėti, tvarūs ir našūs miškai iš atmosferos absorbuoja daugiausiai CO2, juose užauginama aukščiausios kokybės mediena. Tik tokia ilgalaikiuose produktuose panaudojama mediena užtikrina ir ilgalaikį CO2 užrakinimą, tad jos ekologinis poveikis yra didžiausias.

Valyti ir ugdyti

Sanitariniais kirtimais valomi oro sąlygų nuniokoti miškai, stabdomas kenkėjų plitimas ar tiesiog gerinama medynų sanitarinė būklė. Tokie kirtimai atliekami nepaisant medžių amžiaus ir dažniausiai daromi ten, kur kiti kirtimai artimu metu nenumatomi. Taip pat taikomi rekonstrukciniai kirtimai, kai siekiama iš esmės pakeisti netinkamos rūšinės sudėties ar mažo skalsumo nebrandžius medynus, jų vietoje įveisiant naujus želdinius.

Sanitariniai kirtimai nuosekliai tuština miško savininko kišenę. Tačiau jie yra įstatymuose numatyta būtina ir vienintelė veiksminga priemonė, kuria žievėgraužių vabzdžių populiacijos atakų atvejais, kaip Lietuvoje buvo 2023 metais, galima išgelbėti likusią medyno dalį nuo pražūties.

Ugdomieji miško kirtimai yra labai svarbūs siekiant užauginti vertingus, aukšto produktyvumo medynus. Juos reikia kryptingai formuoti nuo pat jauno amžiaus, šalinant medžius, kurių palikti netikslinga nei ūkiniu, nei biologiniu požiūriu. Dėl to ugdomieji kirtimai vykdomi beveik visą medyno auginimo laiką.

Pagrindinio naudojimo kirtimai

Pagrindinio naudojimo kirtimais nukertami jau užauginti, brandą pasiekę medynai, kurie vėliau atkuriami iš naujo. Šie kirtimai yra galutinė ekonominės veiklos miškuose priemonė, užtikrinanti savininkui pajamas. Jie pakankamai griežtai reglamentuojami, turi būti atlikti tinkamai ir laiku.

Įstatymais taip pat numatyti visų nuosavybės formų miškuose taikomi minimalūs kertamų medynų amžiai:

Medžių rūšis Minimalus pagrindinių miško kirtimų amžius
 IV miškų grupė (ūkiniai)  III miškų grupė (apsauginiai) Gamtinės brandos (atkuriamųjų kirtimų II grupės miškuose) amžiai
Pušis, maumedis, uosis, klevas, bukas, guobiniai 100 110  170
Eglė  70 80  120
Beržas, Juodalksnis  60 60  90
Baltalksnis, blindė, gluosnis 30 30  50
Liepa, skroblas 60 70  90
Drebulė 40 40  60
Ąžuolas 120 140  200

 

Kada kertama plynai?

Plynaisiais vadinami miško kirtimai, kai visas tam tikro ploto medynas, išskyrus jame esantį gyvybingą pomiškį, paliekamus sėklinius bei gamtosauginiu požiūriu vertingus medžius, iškertamas vienu ypu.

Pagrindiniai tokio kirtimo privalumai: iš karto gaunamas maksimalus iškertamas medienos kiekis ir atitinkamai didesnės pajamos, paprastesnis darbų organizavimas ir vykdymas. Pagrindiniai trūkumai: beveik visais atvejais reikės dirbtinai atsodinti iškirstą mišką, o tai reiškia papildomas išlaidas miško savininkui, taip pat bus formuojamas vienaamžis medynas, kurį kirsti vėl bus galima tik praėjus pusei šimto ar daugiau metų.

Todėl plynai paprastai kertami medynai, kuriuose nėra reikiamo kiekio pagrindinių rūšių pomiškio, polajinių miško želdinių ar antrojo ardo, užtikrinančio ūkiškai vertingo kitos kartos medyno suformavimą.

Atvejiniais kirtimais medynas iškertamas keletu atvejų per 10–20 ar net daugiau metų, siekiant kirtimo metu suformuoti naują medyną – tam pasitarnauja jau esamas ar kertant atsiradęs pomiškis arba antrasis ardas. Tarp kitų šio kirtimo privalumų – galimybė išsaugoti buvusio medyno genetinį paveldą, sutrumpinti medyno išauginimo laiką, racionaliau panaudoti medieną, kai medyną sudaro nevienodo brandumo medžiai, taip pat gauti papildomą prieaugį medyno kirtimo laikotarpiu, ilgesnį laiką neprarasti miško apsauginių funkcijų ir išvengti nepageidaujamos rūšių kaitos.

Atrankiniais kirtimais periodiškai kertant toje pačioje ploto vietoje paimama tik maža dalis augančių medžių, po kirtimo medyne paprastai lieka įvairių amžiaus klasių medžiai ir jis egzistuoja nuolat. Medynas vienu metu ir naudojamas, ir ugdomas, ir atželdomas. Šio būdo kirtimais miškuose išsaugoma didesnė rūšių įvairovė.

Kur kreiptis?

Leidimus kirsti mišką privačioje valdoje išduoda VMT Miškų kontrolės skyriaus teritoriniai poskyriai, kurių kontroliuojamose teritorijose yra numatyta kirsti mišką. Svarbu atsiminti, kad nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos yra draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose.

Šiuo laiku miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, taip pat IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.

Apsauginiuose ir ūkiniuose miškuose jaunuolynų ugdomieji kirtimai yra draudžiami nuo balandžio 1 iki birželio 1 dienos, retinimo ir einamieji kirtimai draudžiami nuo gegužės 1 iki liepos 1 dienos.

Pagrindiniai tokių apribojimų tikslai – gyvūnų veisimosi laikotarpiu sumažinti jų trikdymą.

Sekite mus socialiniame tinkle „Facebook“.

Miškotvarkos projektas: svarbiausias dokumentas ant miško savininko stalo

Efektyvi ir Lietuvoje galiojančius reglamentus atitinkanti miško priežiūra apima ne tik fizines pastangas. Ne mažiau svarbu turėti tvarkingą dokumentaciją, o svarbiausias yra miškotvarkos projektas. Šis dokumentas – lyg miško pasas – yra kelrodis, į kurį pažvelgę gauname visą svarbiausią informaciją, o taip pat jis tarnauja ir kaip trumpa taisyklių knyga, aiškiai išdėstanti, kaip miško valdoje turėtų būti organizuojama ūkinė veikla ir atliekami visi svarbiausi darbai: nuo kirtimų iki atkūrimo ir žemių tvarkymo.

Valstybinė miškų tarnyba nurodo, kad „miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti“.

Taigi, norint legaliai naudotis mišku, jį tvarkyti ar kirsti būtina parengti miškotvarkos projektą, kuris atitiktų visus galiojančius miškų priežiūros reglamentus. Šis dokumentas reikalingas visiems savininkams, valdantiems 3 ir daugiau hektarus miško.

Miškotvarkos projektas galioja bent 10 metų (jeigu sklypas mažesnis nei 10 hektarų, galima prašyti parengti 20 metų), todėl tampa aiškiu ilgalaikiu planu, numatančiu kaip ir kada privačiame miške bus ūkininkaujama, kokių tikslų bus siekiama ir koks numatomas rezultatas. Jei per 10 metų laikotarpį savininkas neįvykdo visų suprojektuotų ūkinių priemonių, jo prašymu, projektas gali būti pratęstas dar 5 metams.

Projekto parengimas ir turinys: visi žingsniai iš eilės

Visų pirma, privataus miško nuosavybė turi būti įregistruota Registrų centre, o miško savininkas turi turėti valdos planą bei valdos registravimo pažymėjimą. Su šiais dokumentais galima pradėti rengti miškotvarkos projektą. Svarbu ir tai, kad prieš rengiant miškotvarkos projektą miško valda turi būti pažymėta aiškiomis ribinėmis linijomis.

Miškotvarkos projektą paruošti gali tik kvalifikuoti specialistai, turintys miškotvarkos rengimo atestatus bei atitinkamą išsilavinimą – jie registruoti Valstybinės miškų tarnybos registre. Tokių specialistų profesionaliai parengti miškotvarkos projektai sudaromi laikantis gamtosaugos reikalavimų bei Lietuvoje galiojančių teisės aktų. Projekto rengimui su pasirinktu specialistu sudaroma sutartis.

Projekte gana smulkiai ir kruopščiai turi būti įvardinti miško atkūrimo darbai ir jam taikomi aplinkosaugos reikalavimai, medžių rūšys ir tankumas, kada ir kokie miško kirtimo darbai bus vykdomi, kokie veiksmai yra galimi.

Šiame dokumente taip pat numatomos pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, o savininkui labai svarbu ir tai, kad sudarant tokį projektą atliekama miško taksacija ir jis iš esmės gauna informaciją apie visas jo miške turimas medienos atsargas. O tai savo ruožtu leidžia tiksliai paskaičiuoti miško vertę.

Sudarius miškotvarkos projektą ir atlikus visus derinimo darbus, jis užregistruojamas Valstybinėje miškų tarnyboje. Nuo šio momento projektas įsigalioja.

Jeigu miškotvarkos projekto nėra

Miškų savininkams, kurių valdos yra mažesnės nei 3 hektarai, rengti miškotvarkos projektų nebūtina. Jie gali pasirinkti ūkininkauti supaprastinta tvarka. Tuomet pagrindinių kirtimų vykdymui užteks konkrečiai situacijai reikalingų dokumentų (biržės atrėžimo brėžinio ir/ar taškavimo lapo, naudojamo kirstinių medžių tūriui apskaičiuoti).

Visais kitais atvejais, neturint miškotvarkos projekto pagrindiniai kirtimai privačiose valdose arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančioje miško žemėje draudžiami. Tiesa, yra iš išimčių.

Jos taikomos:

  • III–IV A miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų ar mišriuose medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir/ar blindės sudaro 76 procentus ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio, visų rūšių pagrindiniams kirtimams;
  • III–IV A miškų grupių miškų mišriuose medynuose baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių iškirtimui atrankiniais ir atvejiniais pagrindiniais kirtimais;
  • kirtimams IV B grupės miškuose.

Reali nauda

Kaip ir minėjome teksto pradžioje, miškotvarkos projektas yra svarbus dokumentas ne tik dėl reglamento, bet ir dėl realiai miško savininkui suteikiamos naudos. Pavyzdžiui, be jo labai sunku tiksliai paskaičiuoti turimo miško vertę, o dokumente pateikiama informacija leidžia matyti realią padėtį ir imtis pagrįstų ūkininkavimo veiksmų.

Kartais miško savininkai linkę pervertinti savo nuosavybę, nors lygiai taip gali susiklostyti ir atvirkščia situacija, kai mišką paveldėjęs asmuo ne iki galo žino, kokios vertės valdą perėmė. Atitinkamai, žinant realią miško vertę galima argumentuotai pagrįsti prašomą kainą jį parduodant.

Daugiau privačių miškų savininkams naudingos informacijos galite rasti mūsų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Kaip padovanoti mišką?

Kaip ir bet kuris kitas turtas, miškas gali būti dovanojamas. Iš tiesų, gyvenime neretai susiklosto situacijos, kai miško savininkai pasiekia sidabrinį amžių ir nori daugiau ilsėtis ar tinkamas rūpestis savo mišku jiems tiesiog tampa per sunkia našta. Kaip ir rašėme anksčiau, kokybiška miško priežiūra yra nuoseklių pastangų rezultatas, todėl geriausia, kai ja gali užsiimti aktyvūs ir pakankamai dėmesio tam galintys skirti savininkai. Neretai jais tampa ankstesnių savininkų vaikai ar anūkai.

Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kuomet miško dovanojimas yra aktualus. Kartais į aktyvią veiklą tokiu būdu įtraukiami nauji entuziastingi miško puoselėtojai, kartais taip apdovanojami šeimos nariai ar draugai, kartais miškai dovanojami specialiems fondams. Gyvenime būna visokių situacijų.

Tad kuo miško dovanojimas ypatingas?

Paprastesnė procedūra

Pagal Lietuvos Respublikos įstatyminę bazę, miško padovanojimas yra daug paprastesnis procesas nei jo pardavimas ar paveldėjimas. Taip yra dėl to, kad dovanojant mišką išvengiama keleto formalumų, kurie būtini jį parduodant ar paveldint.

Nusprendus kažkam padovanoti mišką, tereikia atlikti keletą veiksmų:

  • „Registrų centre“ reikia sužinoti miško sklypo kadastrinį numerį. Jis gali būti nurodytas ir kituose miško dokumentuose. Jeigu jų nerandate, kreipkitės į „Registrų centrą“, kad pateiktų pažymą apie Jūsų valdomą mišką;
  • Nuvykti pas notarą ir sudaryti dovanojimo sutartį su asmeniu, kuriam norima padovanoti mišką.

Pagrindinis dovanojimo procedūros supaprastinimas, palyginus su miško pardavimu, yra prievolės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) išvengimas. Paprastai, pardavimo atveju po tokio kreipimosi NŽT siūlytų sklypą įsigyti kaimynams, pagal jiems įstatymo numatytą pirmumo teisę. Tai taip pat užtruktų mažiausiai 30 kalendorinių dienų.

Dovanojant mišką šių veiksmų atlikti nereikia – pakanka sudaryti notarinę dovanojimo sutartį.

Kur slypi pavojai

Svarbu žinoti, kad dovanojimo teise reikia naudotis nuoširdžiai. Dėl paprastesnės procedūros ir galimybės nuslėpti mokesčius, kartais šis veiksmas tampa piktavalių veiklos taikiniu. Tokiais atvejais miškų savininkams gali būti siūlomi apsimestiniai dovanojimo sandoriai, o galiausiai galima likti ir be miško, ir be pinigų.

Tad jeigu miško savininkui siūloma dovanoti savo turtą nežinomiems asmenims, tarpininkams ar įmonėms, verta suklusti, nes tai gali būti neskaidrios ar net apgaulingos veiklos požymis.

Daugiau naudingų patarimų miškų savininkams rasite mūsų paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui

Puiki paramos priemonė smulkiems miško savininkams ir miškininkystės paslaugas teikiančioms įmonėms bei individualiems verslininkams, planuojantiems stambesnes investicijas, tačiau be partnerių pagalbos neįstengiantiems jų įsigyti dėl nedidelių gamybos apimčių

Continue reading

Ką svarbu žinoti tapus miško savininku?

Puiki paramos priemonė smulkiems miško savininkams ir miškininkystės paslaugas teikiančioms įmonėms bei individualiems verslininkams, planuojantiems stambesnes investicijas, tačiau be partnerių pagalbos neįstengiantiems jų įsigyti dėl nedidelių gamybos apimčių

Continue reading

Paveldėjo mišką ir pasinaudojo parama: ragina tą padaryti ir kitus

Siekdami apsaugoti retas ir nykstančias augalų bei gyvūnų rūšis, miškų savininkai gali pasinaudoti parama „Natura 2000“. Kelis metus iš eilės šia parama pasinaudojusi Asta (moteris pavardės nenorėjo viešinti), kuri iš artimo giminaičio paveldėjo 3 ha miško Aukštaitijos nacionaliniame parke, ragino nesnausti ir kitus miškų savininkus

Continue reading